Profesorius N. E. Samalavičius: ką reikia žinoti apie storosios žarnos vėžį, jo prevenciją ir gydymą?

Prof. Narimantas Evaldas Samalavičius

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau nei 1,5 tūkstančio naujų storosios žarnos vėžio atvejų, šis skaičius kasmet didėja. „Chirurginis storosios žarnos vėžio gydymas yra esminis, nuo jo kokybės tiesiogiai priklauso ligonio pasveikimas ir tolesnis gyvenimas, tad reikalavimai operacijai yra labai dideli. Itin svarbi ir chirurgo patirtis bei visapusiškas pasirengimas bet kokio sudėtingumo operacijai”, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Bendrosios chirurgijos centro abdominalinis chirurgas ir koloproktologas, profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius. Jis plačiau papasakojo apie storosios žarnos vėžį, ankstyvosios diagnostikos programą ir chirurginį ligos gydymą.

Ar storosios žarnos vėžys – dažnas onkologinis susirgimas ir kiek atvejų per metus nustatoma Lietuvoje?

Pasaulio mastu, storosios žarnos vėžys yra antra pagal dažnumą vėžio rūšis, kuria serga moterys, ir trečia, kuria serga vyrai. Be to, tai antra pagal dažnį mirties nuo vėžio priežastis pasaulyje tarp abiejų lyčių. Manoma, kad iki 2030 m. šių piktybinių susirgimų padaugės 60 proc., todėl per metus bus diagnozuojama 2,2 milijono naujų storosios žarnos vėžio atvejų, o apie 1,1 milijono žmonių dėl šios ligos mirs. Lietuvoje kasmet nustatome per 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, šis skaičius kasmet mūsų šalyje padidėja 4–6 proc.

Kas dažniau serga storosios žarnos vėžiu? Kokius rizikos veiksnius galite išskirti?

Pažymėtina, kad tiek vyrus, tiek ir moteris ši liga paliečia vienodai. Amžius, be abejo, yra svarbus faktorius, nes kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo didesnė tikimybė, kad jis gali susirgti storosios žarnos vėžiu. Neabejotinai neigiamą įtaką daro rūkymas, alkoholio vartojimas, gausus raudonos mėsos kiekis racione. Taip pat vėžio riziką didina menka fizinė veikla ir judrumas, vidurių užkietėjimas ir kt. Taigi pakoregavus gyvenseną galima sumažinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.

Ar storosios žarnos vėžys gali būti paveldimas?

Yra keli storosios žarnos vėžį genetiškai sąlygojantys sindromai, tokie kaip šeiminė adenominė polipozė bei paveldimas nepolipozinis storosios žarnos vėžys. Šiais atvejais autosominiu dominantiniu būdu (kai pakanka pakitusį geną paveldėti bent iš vieno iš tėvų) 50 proc. palikuonių paveldi patologiškai pakitusį šią ligą sąlygojantį geną.

Yra ir dar retesnių genetinių sindromų, apie kuriuos sužinojome per porą pastarųjų dešimtmečių, kai liga gali būti paveldima ir autosominiu recesyviniu būdu (pakitęs genas paveldimas iš abiejų tėvų). Šiai pacientų grupei taikoma žymiai ankstyvesnė ir visai kitokia patikra, ir net prevencinė stebėsena bei gydymas. Svarbu tai, kad netaikant šių priemonių, geną paveldėję asmenys storosios žarnos vėžiu suserga jauname amžiuje.

Tam tikrą procentą atvejų sudaro ir taip vadinamas šeiminis vėžys – tai padidinta rizika susirgti storosios žarnos vėžiu, nors aiškaus autosominio dominantinio paveldimumo nėra: jei asmuo storosios žarnos vėžiu ar ikivėžiniu susirgimu (polipu–adenoma) susirgo anksti, iki 55 metų amžiaus, jo palikuonims susirgti šia liga rizika yra didesnė.

Viena iš vėžio prevencijos priemonių – reguliarus sveikatos tikrinimas. Gal galite trumpai papasakoti apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą Lietuvoje?

Ši programa Lietuvoje pradėjo veikti 2009 m., iš pradžių keliuose regionuose, o ilgainiui apėmė ir visą šalį. Programa skirta asmenims nuo 50 m. iki 74 m. amžiaus, ja pasinaudoti galima vieną kartą per dvejus metus. Visus programos kaštus padengia Valstybinė ligonių kasa, todėl pacientams ji yra visiškai nemokama.

Programoje numatytas slapto kraujavimo testo išmatose atlikimas. Jeigu testas teigiamas, pacientas nukreipiamas kolonoskopijai – specialiam storosios žarnos ištyrimui lanksčiu endoskopu. Reikia paminėti, jog teigiamas slapto kraujo testas nereiškia, kad asmuo serga storosios žarnos vėžiu. Tik keletui procentų šių asimptominių žmonių, kuriems atliekame kolonoskopiją dėl programos metu nustatyto teigiamo slapto kraujo testo išmatose, iš tiesų diagnozuojame storosios žarnos vėžį.

Svarbu tai, kad net ir diagnozavus storosios žarnos vėžį nesant jokių simptomų (kai žmogus tiesiog dalyvauja ankstyvosios diagnostikosprogramoje), neretai liga būna ankstyvos stadijos. Todėl jos gydymas būna žymiai lengvesnis ir efektyvesnis. Keletui procentų programoje dalyvaujančių žmonių aptinkame ikivėžinius susirgimus – polipus – kuriuos pašalinus užkertamas kelias vėžio išsivystymui. Dar vienas teigiamas programos aspektas yra tas, kad aptinkame ir kitų nepiktybinių ligų, kurios sąlygoja teigiamą testo rezultatą – tai hemorojus, išangės įplėša, storosios žarnos divertikuliozė, uždegiminės žarnų ligos ir kt., bei galime pasiūlyti aukščiausios kompetencijos konsultacijas ir efektyvų gydymą Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

Ar dalyvavimas tokioje ankstyvosios diagnostikos programoje gali padėti išvengti storosios žarnos vėžio? Galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus simptomus?

Deja, pati programa negali visiškai išspręsti storosios žarnos vėžio problemos. Kiekvienas žmogus turi įsiklausyti į savo organizmą, kad esant abejonėms dėl sveikatos galėtų laiku kreiptis į specialistą ir gauti reikiamą pagalbą. Šį procesą sudėtingesniu paverčia tai, kad storosios žarnos vėžys specifinių, tik šiai ligai būdingų simptomų neturi.

Visgi į kai ką verta atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, vienas iš pirminių simptomų galėtų būti tuštinimosi funkcijos pasikeitimas: žmogus, pripratęs prie savo žarnyno ritmo, pamažu pastebi, jog jis keičiasi, kai jokių žinomų priežasčių tam nėra. Vidurių pūtimas, protarpiais nepaaiškinamas viduriavimas ar progresuojantis vidurių užkietėjimas yra būdingi simptomai. Kuomet vėžys yra kairėje gaubtinės storosios žarnos pusėje ar tiesiojoje žarnoje, išmatose dažnai būna kraujo, kartais su padažnėjusiu neproduktyviu tuštinimusi (tenezmais).

Dešinės storosios gaubtinės žarnos dalies vėžys neretai yra „slaptesnės“ eigos ir gali pasireikšti mažakraujyste (atsiranda bendras silpnumas). Kartais nesant jokių kitų simptomų, pacientas gali užčiuopti darinį dešinėje pilvo pusėje – tai būdingiau vyresnio amžiaus pacientams be žymesnio viršsvorio. Ligai progresuojant gali atsirasti skausmų pilvo srityje.

Vadinasi, vien nedideli, bet be aiškios priežasties atsiradę žarnyno funkcijos sutrikimai, jau yra signalas, kad reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju. Jau nekalbant apie mano išvardintus rimtesnius ligos požymius, dėl kurių reikėtų skubiai kreiptis į specialistus.

Ko tikėtis žmogui, jei jam kolonoskopijos metu vis dėlto aplinkamas storosios žarnos vėžys?

Visų pirma, kolonoskopijos tyrimo metu atliekama biopsija (paimamas mėginys iš surasto auglio), ir tik gavus biopsinės medžiagos histologinio ištyrimo išvadą, patvirtinančią, jog tai yra storosios žarnos vėžys, diagnozė tampa neabejotina. Tuomet būtinas ištyrimas tiek dėl vietinio naviko išplitimo, tiek dėl galimų jo metastazių atokiuose organuose.

Būtinai atliekama pilvo ir krūtinės kompiuterinė tomografija, o sergantiems tiesiosios žarnos vėžiu – dar ir mažojo dubens magnetinio branduolinio rezonanso tyrimas. Papildomai gali būti imamas kraujo mėginys vėžio žymeniui nustatyti.

Kuomet visi tyrimai būna atlikti, paciento būklę aptaria multidisciplininė komanda, kurią sudaro abdominalinis chirurgas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, radiologas, patologas ir kiti specialistai (pačio paciento dalyvavimas dažniausiai nėra reikalingas). Aptarus paciento gydymo eiliškumą, jis siunčiamas šios ligos gydymui. Svarbu paminėti, kad storosios žarnos vėžys yra pagydomas, bet kuo vėlyvesnė stadija, tuo sunkiau tai padaryti. Žymiai lengviau pagydomas ankstyvas vėžys ar priešvėžiniai susirgimai.

Kokie galimi storosios žarnos vėžio gydymo būdai?

Pagrindinis ir svarbiausias storosios žarnos vėžio gydymas šiandien, kaip ir anksčiau, yra chirurginis. Operacijos atliekamos minimaliai invaziniu būdu (laparoskopiškai ar su robotine įranga), o atviros operacijos reikalingos tik tam tikrais atvejais. Ankstyvo storosios žarnos vėžio operacijos tam tikrai pacientų grupei gali būti atliekamos endoskopiškai – net nedarant jokių pjūvelių pilvo sienoje, o operaciją atliekant per išeinamąją angą su specialia endoskopine įranga.

Tiesiosios žarnos vėžį pradėjus gydyti chemoterapija su spinduliniu gydymu ir vėžiui dėl šio gydymo pilnai išnykus, galima siūlyti ne operaciją, o stebėjimą. Vis dėlto tokių pacientų skaičius nėra didelis, o ir pilnai navikui išnykus, jei iki gydymo pradžios vėžys buvo vietiškai gerokai išplitęs, atsinaujinimo tikimybė gali siekti iki 30 proc. Taip pat labai nedidelė dalis sergančiųjų storosios žarnos vėžiu gali būti gydoma taikinių terapija, t. y., medikamentais.

Tiesa, medicinos mokslui judant į priekį ir matant tendencijas, panašu, kad ateityje ši liga nebus gydoma chirurgiškai. Bet iki tol, ko gero, dar pasikeis ne viena medikų karta.

Plačiau papasakokite apie chirurginio gydymo ypatumus ir užduotis.

Kadangi chirurginis storosios žarnos vėžio gydymas yra esminis ir nuo jo kokybės tiesiogiai priklauso ligonio pasveikimas ir tolesnis gyvenimas, tad ir operacijai bei jos atlikimo technikai reikalavimai yra labai dideli. Labai svarbi operuojančio chirurgo patirtis, jo visapusiškas pasirengimas, gebėjimas taikyti visus įmanomus chirurginius metodus, atlikti įvairaus sudėtingumo operacijas.

Pirmoji ir svarbiausia chirurginio gydymo užduotis – operaciją atlikti taip, kad būtų pašalintas ne tik pats auglys, bet ir atitinkama žarnos dalis su augliu, bei auglį drenuojantis kraujagyslinis ir limfinis baseinas, kuriame yra tikimybė rasti šalia auglio plintančius ligos židinius (jei tokių yra). Šiam tikslui pasiekti yra įvairių operacijų tipų bei metodikų, kurios neretai turėtų būti individualizuojamos konkrečiam pacientui. Tik teisingai parinkta konkrečiam pacientui tinkamiausia operacija bei jos teisinga apimtis yra patikimas kelias į pasveikimą.

Kokių rezultatų gali tikėtis pacientas ir kaip chirurginis gydymas gali paveikti jo tolesnio gyvenimo kokybę?

Paciento gyvenimo kokybės po operacijos užtikrinimas yra antrasis ir ne mažiau svarbus chirurginio gydymo tikslas. Storosios žarnos vėžio operacijos metu šalinamos anatominės struktūros yra netoli nervinių rezginių, kuriuos chirurgas turi identifikuoti, nepažeisti ir išsaugoti. Tai svarbu operuojant ir gaubtinės storosios žarnos, ir tiesiosios žarnos vėžį.

Tiesiosios žarnos chirurgija ypač susijusi su galima įtaka paciento gyvenimo kokybei. Neretai po tiesiosios žarnos vėžio operacijų pakinta tuštinimosi funkcija, galimas ir dalinis išmatų nelaikymas. Tam tikros operacinės metodikos leidžia sumažinti šių problemų mastą. Kitas iš galimų tiesiosios žarnos vėžio chirurgijos „palydovų“ – sutrikusi šlapinimosi ar lytinė funkcija, tad preciziška operacija sumažinti tokio pažeidimo grėsmei yra būtina.

Jei tiesiosios žarnos vėžys yra arti išeinamosios angos, operacija gali baigtis nuolatinės stomos suformavimu, todėl natūralus tuštinimosi kelias po operacijos tampa neįmanomu. Vėlgi, egzistuoja selektyvios operacinės metodikos, kurios padeda šios negalią lemiančios operacijos išvengti ir išsaugo natūralią tuštinimosi funkciją net ir iš pirmo žvilgsnio beviltišku atveju. Tai, kaip minėjau, didele dalimi priklauso ir nuo turimos operuojančio chirurgo patirties.

Dalia Smagurauskaitė, Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė