LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus pristatys latvių 9-ojo dešimtmečio avangardinio meno grupę NSRD

Lapkričio 21 d. 18 val. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus atidarys parodą „NSRD: informacija apie transformuotą situaciją“, skirtą legendinei 9-ojo dešimtmečio latvių avangardo ir pogrindinio meno bei muzikos grupei NSRD (latv. Nebijušu Sajūtu Restaurēšanas Darbnīca, liet. Neišjaustų jausmų restauravimo dirbtuvės). Paroda parengta bendradarbiaujant su Latvijos šiuolaikinio meno centru, tiriančiu gausų grupės archyvą. Māros Traumane ir Māros Žeikare kuruota paroda – tai plačiausia per 35 metus už Latvijos ribų surengta NSRD kūrybos ekspozicija, suteikianti išskirtinę galimybę Lietuvoje susipažinti su Latvijos avangardinio meno istorija ir jos įtaka šiandien.

„Paroda „NSRD: informacija apie transformuotą situaciją“ reikšminga ne tik dėl galimybės pažinti daugeliui muziejų lankytojų Lietuvoje negirdėtą Latvijos avangardinio meno reiškinį, bet ir iš arčiau pažvelgti į laiką, tokį svarbų ir Baltijos šalių valstybingumui, ir regiono šiuolaikinio meno raidai. 9 dešimtmetyje Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje susikūrė ir veikė nemažai menininkų kolektyvų, kurių daugelio veiklai buvo būdinga raiškos formų įvairovė, susidomėjimas tuomet naujomis meno formomis (performansais, akcijomis, hepeningais, žemės menu, instaliacijomis, objektais, videomenu ir kt.) bei kolektyvinės kūrybos praktikomis. Menininkai pradėjo burtis į grupes, siekdami reformuoti meno lauką, pakeisti sustabarėjusią, institucine priežiūra grįstą jo sistemą. Besisteigiančios neoficialios kūrėjų grupės signalizavo apie meno atsigavimą ir kartu apie politinį bei kultūrinį lūžį regione Sovietų Sąjungos griūties išvakarėse. Grupės NSRD kūrybinė veikla – žinomiausias pavyzdys Latvijoje, simptomiškai atskleidęs svarbius tuometinius kultūrinės ir politinės savimonės poslinkius“, – teigia LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorė Justina Augustytė.

Menininkų grupė, išsiskyrusi tarpdiscipliniškumu

NSRD susibūrė pirmiausia kaip muzikinis kolektyvas ir buvo pirmoji njuveivo (angl. – New Wave) stiliaus muzikos grupė Latvijoje. Jos kūryba platinta garsajuostėmis. Dėl savitumo NSRD netapo populiari savo gyvavimo laikotarpiu. Tačiau šiuo metu 1989 m. iširusios bendrakūrių ir bendraminčių grupės įrašai yra populiarus kolekcininkų ir neatrastos muzikos gerbėjų lobis, tad parodos proga Belgijos įrašų kompanija „Stroom“ perleis NSRD vinilinę plokštelę, kurią lankytojai galės įsigyti muziejuje.

Grupei NSRD augant, jos veikla plėtėsi ir į kitas meno sritis, išsiskyrė tarpdiscipliniškumu ir įvairove: jos nariai kūrė poeziją, dainų tekstus ir kolektyvinius literatūros kūrinius, eksperimentinę muziką, architektūrines vizijas, performansus, videofilmus, realizavo akcijas gamtoje ir miesto erdvėje, organizavo renginius. Grupę 1982 m. įkūrė dainų tekstų autorius, meno apžvalgininkas, kuratorius, instaliacijų kūrėjas Juris Boiko (1954–2002) ir architektas, didžėjus Hardijs Lediņš (1955–2004). Prie jų prisijungė bendraminčiai – multiinstrumentalistė Inguna Rubene (Černova, g. 1962) ir architektas, fotografas, akcijų kūrėjas Imants Žodžiks (g. 1955). Visgi į NSRD projektus neretai įsitraukdavo kur kas platesnis dalyvių ratas.

NSRD palikimas

Latvijos eksperimentinės kultūros istorijoje NSRD minima kaip daugelio šiuolaikinių menininkų ir muzikantų įkvėpėja. Parodoje NSRD veiklos tęstinumą atspindi menininkų Maijos Kurševos, Evitos Vasiļjevos, Kasparo Groševo, grupių „Orbīta“ ir „Alejas“ darbai. Šio Latvijos avangardinės kultūros reiškinio palikimas, praktikuotos bendruomeniškumo idėjos, ironija ir savita estetika taip pat atskleidžia ir bendrą kūrybinės bei politinės laisvės siekį istoriniame Baltijos regiono kontekste.

Parodoje „NSRD: informacija apie transformuotą situaciją“ daugiausia dėmesio skiriama įvairiems kūrybinio bendradarbiavimo modeliams, pastebėtiems grupės darbuose nuo  jos įkūrimo iki 1989 m. Nepaisant sovietmečio apribojimų, ši tarpdisciplininė veikla leido į Latvijos kultūros sceną įvesti pažangią avangardo, njuveivo ir postmodernizmo estetiką.

Per parodos atidarymo renginį lankytojai išvys muzikos grupės „Alejas“, taip pat muzikantės ir performansų kūrėjo Elizabetės Balčus bei muzikinio projekto „Approximate Fluctuation“ gyvus pasirodymus.

Pavasarį LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus pristatys 9-ojo dešimtmečio lietuvių avangardinio meno grupę

 Lietuvoje 9-ajame dešimtmetyje taip pat kūrėsi neoficialios menininkų grupės, drąsiais eksperimentais keitusios šalies meno raidą. Pasak LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorės J. Augustytės, NSRD paroda, apžvelgianti platų, įvairų, tarpdisciplinišką ir iki šiol jaunus kūrėjus įkvepiantį latvių grupės palikimą, paskatino atsigręžti į to laikmečio Lietuvos kontekstą bei mūsų šalyje prieš pat nepriklausomybės atkūrimą ir netrukus po to susibūrusius menininkų kolektyvus. Tad 2025 m. pavasarį LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje ketinama surengti vieno iš jų – grupės „Post Ars“ – retrospektyvinę parodą.

1989 m. Kaune įsikūrusi ir oficialiai iki 2009 m. gyvavusi grupė – vienas ryškiausių kūrėjų kolektyvų Lietuvoje. Provokatyvi, ironiška, politiška, netradicinių formatų jų kūryba, viešos akcijos ir pirmosios parodos, ankstyvaisiais nepriklausomybės metais šokiravusios publiką, įėjo į meno istoriją ir dabar jau yra laikomos Lietuvos šiuolaikinio meno klasika.

Šis parodų ciklas – NSRD grupės paroda ir kitąmet ją lydėsianti Lietuvos menininkų kolektyvo retrospektyva – pakvies lankytojus giliau pažinti paskutiniųjų XX a. dešimtmečių Baltijos šalių kultūrą ir atrasti dviejų istoriškai, kalbiškai bei kultūriškai artimų valstybių meno bendrumų ir savitumų.

„NSRD: informacija apie transformuotą situaciją“
Kuratorės: Māra Traumane (Latvijos dailės akademija), Māra Žeikare (Latvijos šiuolaikinio meno centras)
Organizatoriai: LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus, Latvijos šiuolaikinio meno centras

Parodą finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Latvijos valstybinis kultūros sostinės fondas, Latvijos Respublikos kultūros ministerija, Latvijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje, AAS „BTA Baltic Insurance Company“

Parodos tiriamoji dalis parengta įgyvendinant SRP projektą „IDEUM: tapatybių kraštovaizdžiai: Istorija, kultūra ir aplinka“ (Nr. VPP-LETONIKA2021/1-0008)

Emilija Blockutė