Senasis teatras ir NVO susitelkė trims bendriems kūriniams

Taksai. Kryptis-Kaunas. Nuotr. Vytautas Paplauskas

Atsinaujinantis Vilniaus senasis teatras liepą skelbė atvirą kvietimą nevyriausybinėms profesionaliojo scenos meno organizacijoms teikti kūrybinio bendradarbiavimo projektus, kurie būtų įgyvendinti kaip koprodukcijos Senajame teatre. Iš teatrui pateiktų 17 paraiškų pasirinkti 3 sumanymai, kurie bus įgyvendinti naujajame 111-ajame teatro sezone.

„Mus labai įkvėpė toks platus pasiūlytų kūrybinių iniciatyvų spektras, apimantis dramą, šokį, patyriminio teatro formas, cirką, operą, muzikos teatrą, edukacinius projektus“ – pasakoja vienas iš konkurso komisijos narių, Senojo teatro šokio kuratorius Andrius Katinas. „Tai parodė bendradarbiavimo tarp nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų poreikį bei įkvėpė mus svarstyti apie dar įvairesnes bendradarbiavimo formas ateityje“.

Konkurso nugalėtojais tapo net trys sumanymai: VšĮ „Artūro Areimos teatras“ dramos spektaklis „Lūšies valanda“ pagal Pero Olovo Enquisto to paties pavadinimo pjesę (rež. Artūras Areima), asociacijos „Teatronas“ šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklis pagal pirmąjį brolių Grimų necenzūruotą pasakų leidimą (rež. Gildas Aleksa) ir VšĮ „Pasak“ imersinio teatro kūrinys „Taksi Vilnius“ (aut. Tinka Werner su bendrakūrėjų komanda).

Trys daugiausiai komisijos palaikymo sulaukę sumanymai ir jų kūrėjai atstovauja visiškai priešingas menines kalbas ir apskritai skirtingą požiūrį į teatrinę kūrybą. Įdomu tai, kad konkurso nugalėtojų projektai žengia koja kojon su šiuolaikinio teatro raidos tendencijomis ir tarsi reprezentuoja tris skirtingus kelius, kuriais yra pasukęs šiandienis europinis teatras.

„Lūšies valanda“ – tai siurrealistinis žmogaus psichikos tyrinėjimas pagal vieno garsiausių šių laikų švedų rašytojų, daugelio literatūros premijų laureato Pero Olovo Enquisto pjesę tuo pačiu pavadinimu. „Lūšies valanda“ – jaudinanti sielos drama, kelianti klausimus apie beprotybę, tikėjimą, žmogų – kas jis ir ką jis gali. Spektaklį režisuos talentingas teatro kūrėjas Artūras Areima, jau beveik du dešimtmečius aktyviai kuriantis ir Lietuvos valstybinėse scenose, ir nepriklausomame savo vardo teatre, ir užsienio teatruose.

Drauge su asociacija „Teatronas“ kuriamame šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklyje pagal brolius Grimus režisierius Gildas Aleksa ieškos teatrinių tradicijų ir netradicinio požiūrio į cirką sintezės. Vienas pagrindinių spektaklio kūrybinės komandos tikslų – žaismingai dekonstruoti ir perkonstruoti įprastus pasakų naratyvus ir, atsigręžus į senus pasakojimus bei teatro konvencijas, remtis jomis ieškant naujų ir netikėtų teatrinių formų. Spektaklį planuojama kurti visiems žiūrovams vienodai nesuprantama „grammeloto“ kalba, kilusią iš klasikinės italų Commedia dellʼarte.

Pradinė imersinio spektaklio „Taksi Vilnius“ koncepcija pirmą kartą įgyvendinta „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje, tuomet spektaklis vadinosi „Taksai. Kryptis – Kaunas“. Anot teatro kūrėjos Kristinos Werner, nauja „Taksi Vilnius“ adaptacija, kuriai taip pat buriama dalinai nauja kūrybinė komanda, panardins į kitokias patirtis, įprastą važiavimą taksi paverčiant tyrinėjimų kupina kelione, ir pasiūlys pažinti miestą kitaip: apjungiant teatrą ir ekskursiją automobiliu. Ypač svarbus vaidmuo atiteks ir muzikai. Kompozitoriaus sukurti garso takeliai kiekvieną kelionę nuspalvins savita nuotaika, keliautojo mintis atitraukiant nuo kasdienybės. Spektaklio kūrėjai, kartu su Senojo teatro aktoriais, pasitelks ir vaizdo meną, žaidimų elementus, skirdami didelį dėmesį vairuotojo ir žiūrovo interakcijai.

Anot vienos iš konkurso komisijos narių, Senojo teatro operos ir muzikos kuratorės Anos Ablamonovos, „Rinkomės tuos pasiūlymus, kurių įgyvendinimas šiuo metu būtų realistiškas, atlieptų mūsų komandos į teatrą atnešamą naują turinio formavimo strategiją, ypač jos daugiasritiškumo ir daugiakalbiškumo dėmenis. Be to, pasirinkome motyvuotus partnerius, turinčius ir tam tikrą finansinį užnugarį. Koprodukcija nėra žaidimas į vienus vartus. Visi turime jausti motyvaciją ir turėti galimybę tenkinti partneriaujančių įstaigų poreikius, įgyvendinti išsikeltus tikslus. Toks meno prodiusavimo modelis nėra naujas ir galėtų tapti visiškai įprastu idėjų realizacijos įrankiu valstybinėse įstaigose. Partnerystė su NVO – viena iš strateginių Vilniaus senojo teatro turinio formavimo krypčių“.

Šiuo bendradarbiavimo idėjų konkursu siekiama pradėti sistemingą valstybinių teatrų ir nevyriausybinių profesionaliojo scenos meno įstaigų bendradarbiavimą, skatinti idėjų mainus ir teatro aktorių trupės tikslingą įveiklinimą, įvairesnių, drąsesnių sceninės raiškos priemonių ir estetikų pažinimą, skatinti Senojo teatro integraciją į platesnius Lietuvos teatro ir tarptautinius kontekstus, taip pat – sudominti naują auditoriją Senojo teatro Basanavičiaus gatvėje repertuaru.

Iki susitikimo naujajame Senojo sezone!

Lauryna Lopaitė, Vilniaus senojo teatro, Komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistė