Kernavės archeologinė vietovė – jau 20 metų UNESCO šeimoje

Lietuvos Troja, archeologijos Meka – taip dažnai apibūdinama Kernavės archeologinė vietovė liepos 7 d. mini UNESCO Pasaulio paveldo vertybės statuso suteikimo 20-metį.

„Ši sukaktis – tai Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos nuoseklaus ir atsakingo darbo įprasminimas, siekiant išlaikyti ir išsaugoti išskirtinės vertės Kernavės kultūrinį kraštovaizdį, jame esančių paveldo išteklių kokybę ir svarbą Baltijos regiono istorijai pažinti“, – sako Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas dr. Ramojus Kraujelis.

Į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą Kernavės archeologinė vietovė įrašyta pripažįstant jos svarbą pagal du Pasaulio paveldo komiteto nustatytus išskirtinės visuotinės vertės kriterijus: kaip objektas, reprezentuojantis baltiškojo regiono gyvenviečių raidą nuo epipaleolito iki viduramžių ir atspindintis vieną esminių Europos istorijos etapų – pagoniškosios bendruomenės virtimą krikščioniškąja; kaip objektas, atstovaujantis kultūrinio kraštovaizdžio tipui su išlikusiomis archeologinėmis vertybėmis – senovės gyvenvietėmis ir gynybine piliakalnių sistema, kuriai būdinga tam tikra fortifikacinių įrengimų struktūra, raida ir panaudojimas.

Kernavės archeologinė vietovė – unikalus teritorinis archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, reprezentuojantis Lietuvos priešistorę ir ankstyvąjį Lietuvos valstybės formavimosi periodą.

Paskutinio ledynmečio suformuotas reljefas, penkių piliakalnių gynybinė sistema ir dešimties tūkstančių metų žmonių gyvenimo bei ryšių su aplinka pėdsakai – tai kultūrinio kraštovaizdžio, mažai pakitusio iki šių dienų, pavyzdys.

Minint šią sukaktį, liepos 7 d. 14 val. Kernavės archeologinės vietovės muziejuje atidaroma fotografijų paroda „Kernavės archeologinė vietovė 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše“, o 15 val. minėjimo renginius tęs diskusija „Kaip (su)valdyti UNESCO paveldą?“.

Juro Stasiūno nuotrauka