Robert Duchnevič: „Visuomenė įvertina vis labiau atviresnę savivaldybės veiklą“

Meras svečiuojasi vaikų darželyje „Margaspalvis aitvarelis“

Apie pirmųjų darbo meru metus – darbus, iššūkius, problemas ir planus kalbamės su Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

Gerb. mere, eina pirmieji metai, kai esate Vilniaus rajono meras, kaip vertinate tą laiką?

Po 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų Vilniaus rajone susiklostė išskirtinė situacija. Savivaldybės tarybos daugumą sudaro nariai, kurie atstovauja kitai partijai. Tai yra demokratija, turime suvokti ir priimti esamą padėtį. Man svarbu užtikrinti konstruktyvų darbą tiek su tarybos dauguma, tiek su opozicija.

Savivaldybės administracijai ir tarybai pavyksta daugeliu atveju rasti kompromisus, kartu spręsti esminius gyventojų klausimus.

Šių metų biudžete patvirtinome svarbius projektus švietimo, kultūros, infrastruktūros, komunalinio ūkio, teritorijų planavimo sferose. Pirmą kartą savivaldybėje pradėsime modulinių darželių nuomą, steigsime naujas ikimokyklinio ugdymo grupes. Pradėjome bendradarbiauti su Lietuvos universitetais, organizuosime naujovę – Vilniaus rajono švietimo akademijos projektą. Statome gyventojams labai reikalingą vaikų darželį Riešės seniūnijoje, plėsime ugdymo įstaigas Pagiriuose, Avižieniuose ir kitose vietovėse, kur mokinių nuolat daugėja. Rajone iškils nauji kultūros ir sporto centrai.

Stipriau remsime Vilniaus rajone veikiančias nevyriausybines organizacijas. Pirmą kartą startuosime su dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva. Ji leis gyventojams spręsti, kur panaudoti savivaldybės lėšas. 

Šiuo metu keičiame ir Vilniaus rajono komunalines paslaugas teikiančių įmonių valdybas. Labai svarbus darbas yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano atnaujinimas. Jau įvykdėme jo koregavimo paslaugų pirkimą.

Efektyvinome savivaldybės administracijos išteklių valdymą, pavyzdžiui, automobilių parką sumažinome 30 proc. Centralizavome Vilniaus rajono įstaigų viešuosius pirkimus. Praėjusiais metais turėjome gana aktyvius seniūnaičių rinkimus, kuriuose buvo galima balsuoti internetu.

Džiaugiuosi, kad visuomenė įvertina vis labiau atviresnę savivaldybės veiklą. Didiname ne tik viešą komunikaciją, bet ir gyventojams siekiame užtikrinti greitą, lengvą ir šiuolaikišką aptarnavimą. Stipriname bendradarbiavimą su kitomis valstybės institucijomis. Pernai darbiniu vizitu Vilniaus rajone lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir jų komandos nariai. Aptarėme svarbius rajono plėtros klausimus.

Vis dėlto metų pabaigoje patyrėme netikėtą ir didžiulę kibernetinę ataką. Savo mastu, padariniais tai kone precedentų Lietuvoje neturintis atvejis, bent jau tarp savivaldybių. Turėjome operatyviai perorganizuoti darbą.

Tad tų iššūkių per pirmuosius kadencijos metus buvo išties nemažai. Kaip su jais susidorojome, pačiam vertinti nesinorėtų, tai padarys rinkėjai. Vis dėlto, manau, kad net ir minėtomis sąlygomis pavyko užtikrinti sklandų ir efektyvų savivaldybės darbą. Pokyčiai juda į priekį.

Jūsų manymu, kokios Vilniaus rajono stipriosios pusės ir kaip jos panaudojamos ar gali būti panaudotos?

Dvi stipriausios mūsų pusės, žinoma, yra teritorijos dydis ir tai, kad esame šalia sostinės. Praktiškai visi didieji keliai iš sostinės eina per mūsų savivaldybę, tad galime pasiūlyti gerą susisiekimą tiek su sostine, tiek su kitais Lietuvos miestais.

Be to, galime pasidžiaugti, kad esame viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius auga. Prie to prisideda vis labiau gerinama rajono infrastruktūra, mažesnė mokesčių našta, intensyviai tvarkomos gyvenvietės, taip pat greta besiribojantis Vilnius. Gyventojų skaičius lemia tai, kad turime ir gana didelį savivaldybės biudžetą.

Tačiau sulaukiant daugiau gyventojų, būtina spręsti papildomus švietimo iššūkius, atliepti viešųjų paslaugų poreikį, inicijuoti infrastruktūros pokyčius sparčiai besivystančiose teritorijose. Tai yra bendras darbas tiek savivaldybės administracijai, tiek ir tarybai.

Turime tampriau bendradarbiauti su sostine. Šį ryšį jau kuriame ir sieksime jį dar labiau plėtoti.  

Besikeičiančiame rajone matome galimybes pritraukti daugiau verslo. Tačiau jo plėtra turi būti derinama su gyventojų interesais, kad užtikrintumėme abiejų pusių darną.

O kokios didžiausios rajono problemos?

Susiduriame su problemomis, kurios yra panašios ir kitose žiedinėse savivaldybėse. Vis dar trūksta vaikams vietų darželiuose. Turime daug gyventojų, kurie de facto gyvena mūsų savivaldybėje, bet yra registruoti Vilniaus mieste. Tai reiškia, kad mūsų savivaldybė praranda reikalingas lėšas, kurias galėtumėme nukreipti į švietimo prieinamumo didinimą. Siekdami spręsti švietimo problemas, jam skiriame didžiausią finansavimą. Tačiau kartu tikimės, kad, gerindami gyvenamąją aplinką, viešąsias paslaugas, vis daugiau gyventojų deklaruos savo gyvenamąją vietą rajone.

Kalbant apie infrastruktūrą, turime labai daug kelių. Vilniaus rajone yra daugiau kaip 2,5 tūkst. km vietinės reikšmės kelių ir gatvių. Iš jų su asfaltbetonio danga – tik apie 24 proc. Todėl suprantame gyventojų lūkesčius dėl kelių asfaltavimo poreikio. Čia turime dar daug nuveikti. Be to, didelė dalis kelių ir net centrinių gyvenviečių gatvių priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Kaip žinia, LAKD negali pasigirti pakankamu finansavimu, tad tenka kantriai aiškinti gyventojams apie tai, kaip veikia LAKD, kokius kelius jie prižiūri, ir kada šie keliai bus suremontuoti.

Kitas iššūkis – komunalinio ūkio sutvarkymas. Ieškome būdų, kaip skatinti daugiabučių renovacijos projektus, raginti žmones formuoti sklypus po daugiabučiais. Iš sklypų nebuvimo kyla daug problemų – negalime statyti vaikų aikštelių, renovuoti kiemų. Kalbamės su kitomis savivaldybėmis, kurios jau turi veikiančius modelius, imamės patirties.

Vasario viduryje Taryba patvirtino savivaldybės biudžetą, kokioms sritims skiriama daugiausia lėšų?

Kaip minėjau, didžiausia biudžeto dalis tenka švietimui. Jam skirta 42,2  proc. viso biudžeto arba 88,3 mln. eurų. Palyginti su 2023 m. biudžetu, ši suma paaugo 16,5 mln. eurų.

Taip pat pakankamai didelė dalis skiriama saugesnės ir švaresnės gyvenamosios aplinkos kūrimui, finansavimas didėja nuo 30,7 mln. iki 36,1 mln. eurų. Plėsime komunalinio ūkio infrastruktūrą, pereisime prie atsinaujinančių energijos šaltinių, pradėsime spręsti opią problemą dėl lietaus nuotekų tinklų įrengimo.

Nemaža biudžeto dalis skirta socialinės atskirties mažinimui, gyventojų poreikius atliepiantiems svarbiems infrastruktūros objektams. Žinoma, toliau tvarkysime jau minėtus rajono kelius ir gatves, įrengsime naujus  kultūros centrus, sporto aikštynus įvairiose Vilniaus rajono vietovėse, plėtosime socialinio būsto projektus.

Vasario viduryje patvirtintas ir Vilniaus rajono savivaldybės 2024–2026 metų strateginis veiklos planas, į kokias sritis labiausiai orientuojamasi?

Tai sritys, kurioms skirtas ir didžiausias finansavimas. Prioritetas be jokių abejonių tenka švietimui.  Taip pat labiausiai orientuojamės į komunalinio ūkio, probleminių kelių ir gatvių sutvarkymą, teritorijų vystymą, užtikrinant tinkamą teritorijų planavimą.

Taip pat gerinsime socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugas. Stiprinsime kultūrą ir jos įvairovę, sporto bei laisvalaikio veiklas Vilniaus rajone. Atsižvelgiant į tai, toliau vykdysime infrastruktūros projektus sparčiai besivystančiose gyvenvietėse.

Viena iš strateginio veiklos plano dalių – švietimo kokybės ir prieinamumo gerinimas. Kas bus daroma šioje srityje?

Kaip minėjau, sudarysime sąlygas vaikams gauti daugiau vietų darželiuose. Pirmą kartą pradėsime modulinių darželių nuomos programą, organizuosime ikimokyklinių grupių steigimą. Daugiau lėšų numatyta neformaliajam vaikų švietimui. Sieksime užtikrinti, kad galimybę lankyti būrelį turėtų visi rajono vaikai.

Be viso to, šiemet į Vilniaus rajono švietimo įstaigų ir jų patalpų modernizaciją, remontą bei statybą investuosime 7,8 mln. eurų. Darbai bus atliekami 20-tyje ugdymo įstaigų.

Kaip keičiasi gyventojų socialinė padėtis?

Pastebime, kad socialinių paslaugų, pavyzdžiui, slaugos, globos namuose, ilgalaikės globos institucijose, asmeninės pagalbos žmonėms su negalia ir kt., gavėjų skaičius Vilniaus rajone auga. Manome, kad tai lemia senstanti visuomenė, taip pat žmonės labiau linksta naudotis šiomis paslaugomis. Be to, prisideda ir kasmet augantis naujų paslaugų spektras.

Esame socialiai jautri savivaldybė, todėl stipriname pagalbą pažeidžiamiausioms visuomenės grupės – vaikams, šeimoms, neįgaliesiems, ir visiems žmonėms, kuriems nėra lengva išgyventi. Teikdami rajono gyventojams paramą ir socialines paslaugas siekiame išspręsti ar bent jau sušvelninti gyventojų emocines bei ekonomines problemas.

Galima pasidžiaugti, kad didėjant gyventojų skaičiui Vilniaus rajone, bedarbių skaičius mažėja. Savivaldybė intensyviai dirba su ilgalaikiais bedarbiais. Šie asmenys turi kompleksinių iššūkių grįžti į darbo rinką. Tai įvairios priklausomybės, sveikatos problemos, skolos, motyvacijos ir socialinių įgūdžių stoka ir pan. Organizuojame tokias paslaugas, kaip psichologo, priklausomybių specialisto, teisininko konsultacijos, motyvavimo ir skatinimo programos, tarpininkavimas įstaigose, atvejo vadyba, transporto bilietų skyrimas paslaugoms gauti.

Sausio pabaigoje  patvirtintas Vilniaus regiono plėtros tarybos 2024 metų veiklos planas. Kokia situacija su regiono plėtrai numatytomis lėšomis, kokie projektai numatyti Vilniaus rajone?

Planuojamos bendros Vilniaus regiono investicijos iki 2030 metų siekia 422 mln. eurų, iš jų 211 mln. eurų sudaro ES lėšos. Vilniaus rajone numatome projektus, kurie apima įvairias sritis – švietimo, kultūros, socialinės apsaugos, komunalinio ūkio

Vyks švietimo įstaigų priestatų statyba, juose įkuriant papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes. Atsiras daugiau naujų pastatų, kuriuose bus teikiamos socialinės paslaugos, pavyzdžiui, Dienos užimtumo centras žmonėms su negalia, Socialinės globos namai senyvo amžiaus žmonėms. Toliau organizuosime socialinio būsto statybas.

Ketiname atnaujinti Europos geografinį centrą, jį pritaikant turizmo ir visuomenės poreikiams. Įrengsime lankytojų centrą su konferencijų ir parodų sale, tvarkysime lauko infrastruktūrą, sukursime tiksliųjų ir IT mokslų erdves.

Turizmo bei visuomenės poreikiams pritaikysime rajone esančius piliakalnius (Nemenčinės, Maišiagalos), Vilnojos ežero zoną.

Renovuosime geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kad daugiau gyventojų galėtų prisijungti prie šių tinklų, gerinsime atliekų rūšiavimo infrastruktūrą. 

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Justė Brigė

Interviu paskelbtas SAVIVALDYBIŲ ŽINIOS, 2024 Nr.3