Lietuvių kalbos dienos pradėtos Biržuose skambant pasienio šnektoms

Šių metų Lietuvių kalbos dienos pradėtos vasario 10 d Biržuose vykusiu projekto „Biržai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2024“ atidarymo renginiu „Rubežius“. Projektą parengė Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka. Jį iš dalies remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), jau devintą kartą inicijavusi Lietuvių kalbos dienas.

Biržų pilies rūmų salėje VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ir Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria Biržai oficialiai paskelbti 2024-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine.

Renginį tęsė penkių Lietuvos etnografinių regionų kolektyvų pasirodymai. Kiekvienas šių kolektyvų puoselėja savo krašto šnektą, tradicijas, todėl renginyje netrūko šmaikščių tarmiškų pasakojimų, archajiškų giesmių ir dainų, atskleidžiančių pasienio regionų šnektų turtingumą. Prisiminti knygnešiai, šio krašto knygnešių karaliumi vadinamas Jurgis Bielinis ir kiti.

Savitą Mažosios Lietuvos kultūrą ir šišioniškių šnektą pristatė Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus folkloro ansamblis „Žvejytės“ (vad. Virgina Asnauskienė). Iš Žemaitijos pakraščio atvykęs Mažeikių kultūros centro folkloro ansamblis „Alksna“ (vad. Algirdas Vilkas ir Dainora Petrikienė) parodė programą „Tėkros nuognos gyvenėms“, skambėjo autentiški Mažeikių apylinkių kūriniai. Šiliniams dzūkams atstovavo Rokas Kašėta iš Krokšlio k. (Varėnos r.), jis supažindino su pietinės Dzūkijos kultūrinėmis ištakomis, panašumais ir skirtumais su kaimynais gudais. Iš Suvalkijos regiono atvykęs Šakių kultūros centro Griškabūdžio padalinio folkloro ansamblis „Nova“ (vad. Nijolė Černevičienė) pristatė Zanavykiją kaip knygnešių kraštą. Turtingam šiaurės aukštaičių paveldui atstovavo šeimininkai Biržų kultūros centro Papilio skyriaus folkloro ansamblis „Aguonėlas“ (vad. Vigilija Macienė). Renginį skambiąja biržiečių šnekta vedė viešosios bibliotekos atstovės bibliotekininkės Indra Drevinskaitė ir Rita Venskūnienė, iš jų žodį Papilio šnekta perėmė ansamblio „Aguonėlas“ dalyvė Lina Valbasaitė-Matuliauskienė, 2023 m. Lietuvos pasakotojų konkurse pripažinta geriausia sakmės sekėja, jai talkino Adolfas Jasinevičius iš Gaižiūnų.

Pasak Lietuvių kalbos komisijos pirmininkės, sveikintina, kai žmonės kalba ne tik bendrine lietuvių kalba, bet ir nebijo parodyti, iš kur yra kilę. „Aš visada sakau, kad lietuviai yra kalbininkų tauta. Kai išgirstame, kad kas nors perė̃jo gatvę, mes puikiai žinome, kad tai žmogus iš Panevėžio. Jeigu kas nors išvirė košę tarp puodo, tuoj pat nusiunčiame į Šiaurės Lietuvą. O kai išgirstame tuos ilgus išvingiuotus „ė“, akivaizdu, kad turime žmogų iš Marijampolės“, – sakė VLKK vadovė V. Meiliūnaitė.

Atidarymo renginyje dalyvavo ir LR Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Astra Korsakienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Greta Kėvelaitienė, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Džiugilė Misevičienė ir kiti.

Biržai – jau penktoji Lietuvių kalbos dienų sostinė. Ši tradicija pradėta 2020 m., pirmąja sostine paskelbta Ignalina, vėlesniais metais sostinės vardą turėjo Ukmergė, Šakiai ir Gargždai.