Knygos „Karaimai visada buvo su mumis. Šiaurės Lietuvos karaimų istorija“ pristatymas

Karaimai – paslaptinga tauta, daugybę  metų gyvenanti Lietuvoje. Lietuvos karaimų istorija prasideda 1397 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis kariavo žemėse prie Azovo, prie Kafkos (dabar Feodosija) ir Solchato (dabar Staryj Krym). Iš tų vietovių jis atvežė ar pakvietė atvykti bei Trakuose apgyvendino kelis šimtus musulmonų sunitų totorių ir apie 380 savitą tikėjimą išpažinusių karaimų šeimų.

Ne vieną šimtmetį karaimai gyveno ir Biržuose bei kitose Šiaurės Lietuvos vietovėse. Rašytiniai šaltiniai byloja, kad karaimai Biržuose įsikūrė apie 1602–1603 m., Naujamiesčio (Panevėžio raj.) karaimai pirmą kartą minimi 1658 m., nuo 1643-ųjų žinoma, kad karaimai gyveno Pasvalyje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido naują knygą – Sauliaus Kurnicko „Karaimai visada buvo su mumis. Šiaurės Lietuvos karaimų istorija“.

Autorius užaugo Panevėžyje, vienoje iš vadinamųjų karaimų gatvių – Sodų gatvėje, daug metų domėjosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, neatsiejama nuo karaimų. Knygoje patraukliai pasakojama apie ištikimos Lietuvai tautos, turinčios šimtmečių istoriją, būdą ir gyvenimą.

 „Šis leidinys yra mano nuoseklaus, ilgamečio tyrinėjimo rezultatas“, – knygos pradžioje rašo autorius.

Pirmoje dalyje, naudodamasis istorijos šaltiniais, istoriografijos apžvalga, S. Kurnickas gilinasi į karaimų tautinės mažumos atsiradimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, analizuoja įvairių istorijos tyrinėtojų nuomones, hipotezes ir samprotavimus apie karaimų atvykimo laiką bei paplitimą konkrečiose vietovėse.

Antroje knygos dalyje surinktos Panevėžio krašto karaimų šeimų istorijos, atsiminimai, nuotraukos. Siekiama perteikti ir atskleisti Panevėžio krašto karaimų bendruomenės narių požiūrį į savo praeitį, unikalias patirtis, išlaikant tradicijas, papročius ir tapatybę.

Leidinys iliustruotas istorinėmis karaimų šeimų fotografijomis, darytomis daugiau nei prieš šimtmetį garsių Panevėžio fotografų Leibos Slonimskio, Jankelio Trakmano, Iciko Frido, Leibos Greiserio, Arono Gutnero, Jono Žitkaus. Senąsias istorines nuotraukas restauravo ir dabartinius karaimų bendruomenės narius fotografavo Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Stanislovas Bagdonavičius.

Knygos „Karaimai visada buvo su mumis. Šiaurės Lietuvos karaimų istorija“ ir fotomenininko Stanislovo Bagdonavičiaus fotografijų parodos „Šiaurės Lietuvos karaimai“ pristatymas vyks 2024 m. vasario 1 d. 17.30 val. „Sėlos“ muziejaus didžiojoje parodų salėje.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ informacija