Pirmos klasės iššūkiai: kaip ne pakenkti, o padėti vaikui?

Dalis pirmokų, paklausti, ar nori eiti į mokyklą, nesudvejoję pateiks teigiamą atsakymą. Bet ne visi bus tokie užtikrinti – specialistai pastebi, kad vaikų jaučiamas baimes dėl mokyklos neretai pažadina iš pirmo žvilgsnio nekalti šeimos narių komentarai apie vaikystės ir „katino dienelių“ pabaigą bei „tikro gyvenimo“ pradžią. Tai vaikus gali paveikti itin jautriai.

„Pirmiausia, suaugę žmonės turi suprasti ir iš patirties žinoti, kad pradžia mokykloje būna įvairi, asmeninės patirtys ir istorijos gali labai skirtis. Nederėtų vaiko gąsdinti ir sukurti išankstinių nuostatų, kurios būsimą pirmoką demotyvuos, kels baimę ir slopins pasitikėjimą savimi. Pasitikintys, palankiai save vertinantys žmonės yra atsparesni gyvenimo vėjams. Šviesią ateities viziją turintys vaikai, atsidūrę situacijose, kur reikia siekti asmeninių tikslų, lengviau įveikia iššūkius ir geba džiaugtis savo rezultatais“, – sako „Erudito“ licėjaus pradinių klasių mokytoja Jurgita Steponaitienė.

Pirmokui padėti gali visa šeima

Mokytoja pasakoja, kad pirmiausia, ką gali ir turi padaryti būsimo pirmoko šeima, tai padėti savo atžalai išsiugdyti pasitikėjimo savimi jausmą. Šis pagelbės naujoje aplinkoje jaustis tvirtai ir saugiai. Jį galima puoselėti mokant nesudėtingų, bet labai svarbių dalykų.

„Reikia ugdyti vaiko gebėjimą išklausyti ir išgirsti, tą galima padaryti jį mokant nenutraukti kalbančiojo, išlaukti savo eilės. Bendraujant svarbu išlaikyti mandagumo formas, nepamiršti padėkoti, atsiprašyti, pasisveikinti ir palinkėti gražios dienos. Svarbu nuo mažens vaikus mokyti atsakomybės ir savikontrolės, o tą galima padaryti pradedant nuo paprastų buitinių, kasdieninių jiems paskiriamų darbų, tokių kaip lovos pasiklojimas, žaidimo erdvės susitvarkymas, daiktų padėjimas į vietas“, – pasakoja pradinių klasių mokytoja. Ji akcentuoja, kad tokie paprasti, tarsi savaime suprantami dalykai, iš tikrųjų virsta tvirtu mokyklinio gyvenimo pamatu.

J. Steponaitienė primena, kad mokykloje vaikui reikės susidurti su įvairiomis užduotimis, komandiniu darbu, teks bendrauti su skirtingo amžiaus žmonėmis, priimti ugdymo įstaigos bendruomenės kultūrą. „Kaip lengvai tai pavyks priklauso nuo vaiko turimų įgūdžių ir jam įskiepyto išankstinio požiūrio į mokymąsi. Visada pradžia lengvesnė tiems, kurie jau moka užduotis atlikti patys, o to jie gali išmokti gaudami atsakomybių ir paprastų užduočių namuose. Nebijokime vaikams duoti iššūkių ir atsiminkime, kad ąžuolai šiltnamiuose neauga“, – akcentuoja pedagogė.

Kaip pasiruošti tėvams?

„Erudito“ licėjaus mokytoja savo darbe stebėdama vaikus ir tėvus gali išskirti keletą vertingų patarimų, ką dar reikėtų padaryti, kad šis naujas etapas – pasiruošimas pirmai klasei – visiems būtų kuo lengvesnis ir sklandesnis. Mokytoja tėvams pataria:

1. Ieškokite mokyklos, kurios vertybės, misija ir vizija atitinka jūsų pasaulėžiūrą. Žinoma, tokią mokyklą lengviau rasti renkantis iš privačių ugdymo įstaigų.
2. Ieškokite pažinties galimybių su būsima mokytoja. Neklausykite kitų nuomonių, nes kas tiko vieniems, gali netikti kitiems. Susidarykite savo asmeninę nuomonę.
3. Mokyklai ruoškitės kartu. Vykite į parduotuvę ir tegul pats vaikas renkasi daiktus, skaito jų sąrašą, tikrina ar jau viską turi. Taip lavinsite atsakomybės jausmą ir savarankiškumą.
4. Nekelkite per didelių reikalavimų. Labai svarbu nenorėti per daug tiek iš savęs, tiek iš vaiko, tiek iš mokyklos. Tarpusavio santykis gimsta tik procese.
5. Nelyginkite vienų vaikų su kitais, brolių su seserimis ir t.t. Kiekvienas žmogus turi skirtingą savo gyvenimo istoriją. Kiekvienas yra unikalus.
6. Išgirskite pedagogų rekomendacijas. Priimkite patarimus ir pagalbą. Jei pastebėta, kad jūsų vaikas turi mokymosi sunkumų – neatsisakykite jam padėti. Kuo greitesnė pagalba, tuo mažesnės skaudžios pasekmės.

Mokytoja atkreipia dėmesį, kad taip pat labai svarbu skirti dėmesio atžalai ir nepersistengti su laisvalaikio užsiėmimais. „Vaikams nereikia nuolatinių pramogų, kurios kompensuotų kasdieninio dėmesio trukumą. Tiesiog įtraukite vaikus į savo gyvenimą: kalbėkitės, mokykite spręsti problemas, kartu keliaukite, dalinkitės, kas gero nutiko jūsų darbe ir panašiai. Vaikai išmoks atsakyti tuo pačiu“, – sako J. Steponaitienė. Ji pataria verčiau rasti laiko kiekvieną dieną bent 20 minučių vaikams garsiai paskaityti kokį nors tekstą – tai santykio kūrimas su knyga ir su šeimos nariu.

Paskutinis patarimas, kuriuo dalinasi „Erudito“ licėjaus mokytoja, kreipdamasi į tėvus: „Mokyklą jūs jau pabaigėte, leiskite ją baigti savo vaikams. Užtenka būti pakankamai gerais tėvais. Perdėtas rūpestis ir globa neatneša norimos naudos“.

Dovilė Juršytė