Vakarų Europos tapybos šedevrai Radvilų rūmų dailės muziejuje

Kovo 16 d. laukia net trys progos apsilankyti Radvilų rūmų dailės muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius, toliau – RRDDM). Atveriamas naujai suremontuotas, lankytojams pritaikytas pietinis architektūrinio komplekso korpusas, o jame – dvi senosios Vakarų Europos tapybos meistrų parodos „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“.  

Kelios dešimtys XVI–XIX a. kūrinių parodoms atrinkti iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (toliau – LNDM) istorinės dailės „aukso fondo“ ir Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos kolekcijos. Naujojo korpuso su dviem ekspozicijomis atvėrimas lankytojams yra ryškiausias Vilniaus gimtadienio šventei dedikuotos LNDM parodų ir renginių programos akcentas.

Naujai apie sena 

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos rinkinį sudaro daugiau kaip 300 kūrinių iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių. Jis vertingas ne tik dėl paskirų jame saugomų darbų, bet ir kaip visuma, XX a. susiformavusi iš skirtingų lietuviškų kolekcijų fragmentų. Į ją patenka ir, pavyzdžiui, paskutinė išlikusi Lentvario dvarininko Vladislovo Tiškevičiaus kolekcijos dalis. Atskirų laikotarpių ir nacionalinių mokyklų tapybą šis rinkinys atspindi netolygiai – jame dominuoja italų ir flamandų baroko dailininkų kompozicijos, tačiau Vakarų tapybos panoramą papildo ir kitų šalių menininkų batalinės ar buitinės scenos, efektingi animalistiniai ir religiniai paveikslai, peizažai, portretai.  

Restauruojant ir renovuojant RRDDM pietinį korpusą, nuspręsta, kad kaip tik čia reikėtų įkurdinti šį rinkinį, prieš tai pažvelgus į jį nauju žvilgsniu. Šis uždavinys patikėtas VDA Dailėtyros instituto vyriausiajai mokslo darbuotojai dr. Tojanai Račiūnaitei ir menotyrininkei Joanai Vitkutei, kurios nusprendė vengti tradicinio kūrinių grupavimo pagal geografiją ir laikotarpį. Būsimos ekspozicijos struktūrą, lankytojų patyrimo maršrutą jos pasirinko organizuoti pagal tam tikras pačiuose kūriniuose glūdinčias temas. Iš daugiau kaip 300 rinkinyje esančių kūrinių atrinkta apie 100, jie ir sudaro naująją ekspoziciją. T. Račiūnaitė teigia: „Klasikinė tapyba, nors ir leidžia lengvai atpažinti vaizduojamus dalykus, o kai kada net beveik fiziškai pajusti plastinę jų raišką, šiandieniniam žiūrovui dažnai lieka nebyli.“ Sugrupavus paveikslus pagal apibendrintas temas (juose pavaizduotus atpažįstamus objektus ir užkoduotus siužetus), tikimasi ne tik pasiūlyti lankytojams skirtingas tos pačios temos menines interpretacijas, bet ir naujai atskleisti senus, intrigos ir įtaigumo nepraradusius meistrų kūrinius. 

Muziejinį pasivaikščiojimą po šešiose salėse įkurdintą parodą kuratorės siūlo pradėti nuo „Gamtos stichijų“ žaliosios erdvės, paskui keliauti į klasikinio raudonio prisodrintus „Darbų“ ir „Puotų“ kambarius, sekti pasakojimus apie ir šiandien aktualius „Pasirinkimus ir priesaikas“, „Geismus ir gundymus“, „Kovas“, o pasiekęs „Kelionių ir atradimų“ salę, žiūrovas ekspozicijos maršruto bus palydėtas į „Religinėms pasijoms“, „Vizijoms ir susitikimams“, „Miegui, budėjimui, mirčiai“ apmąstyti skirtas erdves.  

Rengdamos kovo 16 d. atidaromą parodą kuratorės peržiūrėjo beveik visų kūrinių ankstesnius aprašymus, duomenis, restauruojant atliktus tyrimus; kai kuriuos jų patikslino, sukūrė ar perrašė buvusias interpretacijas, redagavo pavadinimus, atrado kelis provaizdžius ar analogus. Perskaityti ekspozicijos kūrinius lydinčius meno istorikių komentarus lankytojai galės į QR kodus nukreipdami savo telefonus, o norintiems turėti šią vertingą medžiagą ir namuose, neseniai išleistas išsamus ir gausiai iliustruotas parodos katalogas „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“. J. Vitkutė viliasi, kad „tiek atnaujinta Vakarų Europos dailės ekspozicija, tiek ją lydintis leidinys kiekvieną iš mūsų įkvėps geriau pažinti, gerbti ir toliau tirti nors ir fragmentišką, tačiau dėl to tik dar vertingesnį ir labiau intriguojantį mūsų senosios dailės paveldą“. 

Gelbėjami kūriniai iš Ukrainos 

Didžiojoje Radvilų rūmų pietinio korpuso salėje atidaroma paroda „Nuostabieji karo pabėgėliai“, kurią sudaro XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių. LNDM bendradarbiavimas su šia institucija prasidėjo draugiškais abipusiais vizitais slopstant koronaviruso pandemijai, anuomet optimistiškai buvo numatyta daugybė bendrų veiklų: parodų, paskaitų ir kūrinių restauravimo projektų.  

Po lemtingosios 2022 m. vasario 24-osios bendradarbiavimo formos drastiškai pasikeitė ir Lietuvos muziejininkai aktyviai ieškojo būdų padėti savo kolegoms ukrainiečiams. Vienas jų – saugiai atgabenti vertingiausius Ukrainos muziejų meno kūrinius į Lietuvą. Taip pernai žiemą LNDM saugyklas pasiekė 66 išskirtinės vertės eksponatai iš Kyjivo, Odesos ir Lvivo muziejų. Nedidelėje, bet labai vertingoje ekspozicijoje rodoma atrinkta atgabentų kūrinių dalis iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Olandijos, Flandrijos, Vokietijos ir Austrijos.  

LNDM generalinis direktorius, šio projekto vadovas dr. Arūnas Gelūnas atskleidžia: „Yra ir sensacijų: pirmą kartą Lietuvos publika išvys ispanų genijaus Franciscoʼo Goyaʼos tapybos kūrinį, kad ir nedidelę, bet labai šiam autoriui būdingo siužeto ir stilistikos drobę „Macha balkone“. Lietuviškojoje kolekcijoje esantis vieno garsiausių olandų peizažisto Meinderto Hobbemaʼos kūrinys „Senas malūnas“ šioje ekspozicijoje sulaukė „poros“ – ukrainietiškoji kolekcija suteikia galimybę pasigrožėti šio menininko kūriniu „Peizažas su vandens malūnu“. Sensacijų sąrašą vainikuoja paslaptingojo prancūzų karavadžisto Georgesʼo de La Touro šedevras „Mokėjimas“, kuriam numatyta atskira išskirtinė eksponavimo vieta.“ Paroda „Nuostabieji karo pabėgėliai“ tarsi pratęsia ir papildo gretimose salėse išsidėsčiusią senosios Vakarų Europos tapybos iš LNDM rinkinio parodą, nejučia skatindama gretinti ir svarstyti, kas lėmė skirtingą kolekcijų formavimąsi ir kas šių šimtmečių senumo kūrinių laukia toliau. 

Parodos „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“ atidaromos 2023 m. kovo 16 d. 18 val. Radvilų rūmų dailės muziejuje, pietiniame korpuse. 

Parodų organizatoriai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinė dailės galerija 

Kuratoriai: Tojana Račiūnaitė, Joana Vitkutė, Skaistis Mikulionis 

Architektai „IMPLMNT architects“ 

Grafikos dizaineris Vytautas Volbekas 

Projektus finansuoja Lietuvos kultūros taryba 

Karolina Sadlauskaitė