Jubiliejinėje parodoje – paveikslai pagal Rembranto kūrybą

Varėnos viešojoje bibliotekoje atidaryta jubiliejinė talentingo menininko ir tikro Dzūkijos patrioto, varėniškio Vytauto Baublio paveikslų paroda. Šios parodos idėjos autorė – jo vaikaitė Radvilė, sugalvojusi šitaip originaliai pasveikinti aštuoniasdešimtmetį tądien šventusį senelį.

Bibliotekos erdves papuošė dvidešimt keturi ryškių spalvų Vytauto tapyti paveikslai – preciziškai, tiksliai nutapytos jo mėgiamiausio ir vieno žymiausių pasaulio dailininkų Rembranto paveikslų kopijos.

Pats pagrindinis parodos paveikslas – pagal seną nuotrauką nutapyta jo šeima. „Nuotrauka daryta Perlojoje po kažkurių atlaidų, manęs joje nėra, nes dar nebuvau gimęs“, – šypsodamasis pasakojo Vytautas. Santūraus ir uždaro būdo menininkas prasitarė, kad kūrėjui nebūtina kalbėti – už jį šneka kūriniai. O jų kalba išties įspūdinga!

Sveikinusieji jubiliatą pažymėjo, jog verta didžiuotis, kad Varėnos krašte gyvena ir kuria toks talentingas, tautiškumo, patriotizmo dvasios kupinas ir lietuvybę puoselėjantis menininkas kaip Vytautas. Jį su gražia sukaktimi bei parodos atidarymu pasveikinęs Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, jog Vytautas – unikalus žmogus – talentingas, neįtikėtinai darbštus ir kruopštus bei palinkėjo jam stiprios sveikatos, tvirtų rankų, kurių reikia ne tik darbams iš medžio kurti, bet ir tapymui, taip pat ir didelio gyvenimo džiaugsmo.

Kūrybinės sėkmės ir sveikatos parodos autoriui linkėjo Seimo narys Juozas Baublys.

Daug jautrių žodžių – padėkų ir palinkėjimų – talentingam menininkui skyrė šeimos nariai bei jo ilgamečiai bičiuliai, kolegos, kaimynai.

„Kuriu dėl savęs, ne dėl kitų. Mane traukia ne tiek rezultatas, kiek pats kūrybinis procesas. Kurti skatina noras pačiam pasidaryti tai, ko negali nusipirkti. Kažkada labai svajojau padaryti Žalgirio mūšio kopiją – ir padariau ją. Dabar tapau Rembranto paveikslo „Sūnaus palaidūno sugrįžimas“ kopiją“, – prisipažino menininkas.

Parodoje eksponuojami paveikslai – tik maža dalelė, tik „ledkalnio viršūnė“ Vytauto Baublio sukurtų darbų. Įspūdingos kunigaikščių, nukryžiuotųjų skulptūros iš juodojo ąžuolo, juodalksnio, iš kriauklių sukurtos mozaikos, metalo plastikoje ir tapyboje vaizduojami Lietuvos kunigaikščiai, kiti darbai – neįtikėtina, kad tai gali sukurti vienas žmogus. Preciziška, tiksli, meniška, nevyriškai kruopšti, o drauge su vyrišku užsispyrimu Vytauto kūryba kiekvienam kelia susižavėjimą ir ja pačia, ir autoriumi. Nes iš kriauklelių sukurti Čiurlionio paveikslą ar kitą mozaiką – bene keturių mėnesių darbas, o nušlifuoti medį – ne tik kūrybinis, bet ir sunkus fizinis darbas. Menininkas yra Lietuvos rekordininkas, jis nutapė lenkų dailininko Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ kopiją, kuri pripažinta didžiausia kopija. Autoriaus kūrybiniuose darbuose: medžio skulptūrose, metalo plastikoje, tapyboje, kaip, beje, ir visoje daugialypėje menininko kūryboje, ryškus Lietuvos istorijos motyvas. Kiekvienas darbas kurtas su perlojietišku užsispyrimu, mat Perloja – Vytauto gimtinė.

Menininkas gyvena Varėnoje. Jis yra baigęs Maskvos liaudies meno universitetą, Stepo Žuko technikume Kaune baigė vieną kursą. Parodose dalyvauja nuo 1975 m. Jo darbų yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis muziejus, Muitinės muziejus, Perlojos muziejus.

Vytauto Baublio kūrybinis laikotarpis trunka penkiasdešimt metų. Vytautas tapė ir iš medžio skobė Lietuvos Didžiuosius Kunigaikščius, o plakatus piešdavo lietuviškom spalvom dar sovietmečiu, o tai buvo tolygu nusikaltimui. Vytauto kūryboje – kaip ant delno mūsų tautos istorija, svarbiausi akcentai ir žmonės.

Kaip tikras dzūkas Vytautas yra labai kuklus ir didelis altruistas, todėl daugybė jo tapytų ir padovanotų paveikslų ir kitų kūrybos darbų puošia ne vieną rajono įstaigą. Daug jų išdovanota ir draugams.

Už ilgametę kūrybinę veiklą, meilę gimtajam kraštui ir Lietuvos istorijos įamžinimą savo darbuose, už kūrybinius pasiekimus tapybos, drožybos, mozaikos ir metalo plastikos srityse Vytautas Baublys 2015 metais buvo apdovanotas Varėnos rajono savivaldybės kultūros premija bei Kultūros ir meno tarybos ženklu „Sidabrinė bitė“.