Žodis virsta svetimybe, kai jam randamas atitikmuo

Visagino „Verdenės“ gimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė 2019 m pripažinta Pradinio ugdymo kategorijoje inovatyviausia mokytoja. Mokytoja ekspertė Danguolė Savičienė nominuota už lyderystę, diegiant inovacijas gamtamokslio, gamtosauginio ir eksperimentinio ugdymo srityje: kartu su mokiniais mokytoja vykdo itin įdomią ir prasmingą tiriamąją veiklą, sėkmingai integruoja ją į ugdymo procesą, įgyta patirtimi bei rezultatais noriai dalijasi su kitais. Aktyviai dalyvauja daugybėje mokslinių-praktinių konferencijų, kuriose skaito pranešimus. Daugelyje konkursų pelnytos prizinės vietos tiek pačios mokytojos, tiek ir jos mokinių. 2017 metais Danguolė Savičienė buvo išrinkta Metų mokytoja.

Su mokytoja eksperte Danguole Savičiene susipažinome, kai šių metų pavasarį su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu lankėmės Visagino „Verdenės“ gimnazijoje. Buvome maloniai nustebinti jos kartu su vaikais išleistu „Lietuvių svetimybių, vartojamų Visagino krašte, žodynu“, Vaikų kūrybos knyga „Limerikai“

Gerbiama Danguole, prieš kelerius metus Jūs pelnėte aukščiausią šalies švietimo apdovanojimą – Jums buvo suteiktas Metų mokytojo vardas. Ką Jums reiškia šis įvertinimas?

Šis įvertinimas įkvepia nesustoti vietoje, priimti naujus iššūkius, ieškoti naujų sumanymų ir juos įgyvendinti kartu su mokiniais, kolegomis.

Jūsų manymu, ko reikia pedagogui, kad jis būtų pripažintas geru mokytoju?

Sąžiningai ir stropiai darbuotis, būti smalsiam ir drąsiam. Nebijoti originalių sprendimų.

Nemažai laiko skiriate mokinių kalbiniams įgūdžiams, lietuvių kalbai. Kaip suprantu, inicijuojate kalbai skirtų knygelių seriją. Viena jų  – „Lietuvių kalbos svetimybių, vartojamų Visagino krašte, žodynas“. Kaip ir kodėl Jums gimė ši idėja?

Ši idėja sukosi mano galvoje gal jau net prieš 20 metų…  Jau prieš tiek metų, prisimenu, kartu su vaikais pasiėmėm sąsiuvinį ir paskirstę pagal abėcėlę raides, užrašinėjome svetimybes… Sąsiuvinukas keliavo iš kartos į kartą, nušiuro, nusimetė… bet mintis liko. Juk aš dirbu tokiame krašte, kur susiduria daugybė tautų, persipina kalbos, svetimybės karaliauja… Idėjai įgyvendinti reikėjo lėšų. Kai leido galimybės, rašiau projektą, savivaldybė mintį parėmė ir gavau finansavimą. Žodis virsta svetimybe, kai jam randamas atitikmuo. Pamažu jos iškeliauja iš mūsų kalbos, ir man rūpėjo, kad atmintyje liktų tai, kaip kalbėjo mūsų krašto žmonės.

Kiek suprantu, svetimybėms rinkti buvote pasitelkusi nemažą būrį pagalbininkų, kaip pavyko mokinius uždegti tokiai veiklai?

Daug pastangų nereikėjo įdėti… Kai „dega“ pati mokytoja, vaikai ir greit „užsidega“. Juk vaiko smalsumui ribų nėra… Be to – turiu puikių kolegių, kurios irgi prisideda prie sumanymų. Kai vaikai imasi įdomios veiklos, susidomi ir mokinių tėvai. Ratas užsisuka, įsibėgėja…

Žodynas iliustruotas 2 ir 3 klasių mokinių piešiniais, ar vaikai specialiai žodynui juos piešė, ar buvo parenkami iš to, ką jau yra nupiešę?

Žinoma, kad specialiai. Dar daugiau – kiekvienas vaikas galėjo rinktis, kokią svetimybę jam malonu bus iliustruoti… Mūsų, mokytojų, darbas buvo tik sužiūrėti, kad norai nesutaptų… Kadangi svetimybių suradome daug daugiau negu buvo vaikų, tai buvo iš ko rinktis…

Po metų išleidote naują knygą – tai vaikų kūrybos knyga „Limerikai“. Kodėl pasirinkote tokią temą ir kuo ji svarbi ugdymo procese?

Limerikai – dar kitaip vadinami absurdo eilėraščiai, labai palanki terpė mažus vaikus mokyti rimo paslapčių, kūrybos elementų, tai didžiulė terpė pasireikšti vaiko vaizduotei. Tai labai smagus laisvalaikio praleidimo būdas. Specialiai važiavome semtis kūrybinių minčių prie Karvės olos Biržuose ir pan.

O šiemet kibote į Mįslių knygą? Ir knygos kūrimas – ištisas procesas, susidedantis iš daugybės edukacinių užsiėmimų?

Kiekvienas projektas susideda iš daugelio metodų. Juos būtina apgalvoti, kad vaikams būtų įdomu dirbti ir tikslingai būtų siekiama numatyto tikslo. Kurdami mįslių knygą lankėmės muziejuje, kur muziejininkė pasakojo, kaip atsirado  mįslės, kokių sąlygų reikėjo, kad jos būtų kuriamos… Veiksmas vykdavo vakarais, kai nuo žvakių šviesoje daiktų šešėliai įgaudavo neįprastas formas… Suaugusieji verpdavo, rišdavo virves, o vaikai sukiodavosi aplinkui ir žaisdavo – mindavo suaugusiųjų užduotas mįsles apie troboje esančius daiktus. Kurdami knygą ir draugaujame su „knygų draugais“  – poetais, vaikų rašytojais, dailininkais. Mokomės iš jų… Planuojame išvykas ir būtiniausiai apsilankome Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, kur yra saugomi ir mūsų išleistų knygų egzemplioriai.

Ir ko gero, tai ne visi Jūsų sumanyti leidiniai?

Tikrai ne visi. Kokių man trūko, tokias ir gaminausi (na, čia toks juokelis, bet rimtas juokelis, nes taip ir buvo…). Dabar kartu kuriame Lietuvių kalbos, matematikos ir pasaulio pažinimo taisyklių knygelę. Esu sukūrusi metodinių priemonių matematikos, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo mokymui, tarp jų ir specialiųjų poreikių vaikams. O pats didžiausias leidinys – sukurtas su komanda, pasaulio pažinimo vadovėlis 1-ai klasei „Maži milžinai“ („Šviesos“ leidykla), pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas.

Visi minėti leidiniai yra puiki mokymo priemonė, tad gal kuriantiems programas reikėtų labiau pasitelkti mokinius ir su jais dirbančius mokytojus?

Manau, kad taip ir vyksta. Atnaujintas programas sudarinėjo teoretikai ir praktikai. Dabar jos pilotuojamos. Diskutuojama viešojoje erdvėje ir pan.

Nemenką sujudimą mokslo metų pradžioje sukėlė nauja priešmokyklinio ugdymo programa. Pradinių klasių mokytojai pirmieji pasitinkate šiuos vaikučius.  Kokias ugdymo problemas pastebite?

Didelių problemų nepastebiu. Jei priešmokyklinę programą sėkmingai įveikia vaikas, tai jam puikiausiai sekasi ir mokykloje. Na, o jei sunkiau sekėsi mokytis darželyje, tai ir mokykloje sekasi sunkiau… Stebuklų nebūna. Kartais, galbūt, tėvai paskuba ir šešiametį išleidžia į mokyklą. Reikia gerai pasverti vaiko galimybes, pasitarti su psichologais ar kitais specialistais…

Ką apskirtai manote apie šiandieninę Lietuvos  švietimo politiką, jei tokios esama?

Labai daug nuo politikų priklauso ir švietimo sistema, jos pertvarkos, programos…

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Nuotr. autorės, Visagino savivaldybės, Švietimo naujienų