Istorijos patikrinti Lietuvos ir Sakartvelo santykiai

Projekto aptarimą Sakartvelo ambasadoje vainikavo kartvelietiškų vynų, limonadų, medaus ir kulinarinio paveldo degustacija.

Tiesus atstumas tarp Lietuvos ir Sakartvelo sostinių – daugiau kaip 2000 kilometrų, bet, nepaisant to, lietuvių ir gruzinų diplomatiniams santykiams daugiau nei prieš 500 metų. Tai liudija 1465 m. kovo 10 dienos susirašinėjimo tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio (1440–1492), ir gruzinų karaliaus Bagrato VI-ojo (1439–1478) dokumentas, kuriame kalbama apie pasipriešinimą turkams. XIX a. viduryje Vilniaus universiteto auklėtinis geodezininkas Juozapas Chocka pirmasis išmatavo Kaukazo viršukalnes ir sudarė pirmąjį mokslinį aprašą. Inžinierius ir pirmosios lietuviškos pjesės „Amerikos pirtyje“ autorius Antanas Vilkutaitis-Keturakis Gruzijoje nutiesė geležinkelį į Boržomį. Tai tik nedidelė dalis dviejų tautų bendros istorijos, kurios dalimi tapo ir Lietuvos, pirmosios pasaulyje, sprendimas įteisinti šalies pavadinimą Sakartvelas. Įgyvendinama daug įvairių sričių projektų. Vienas jų – šį rudenį viešosios įstaigos „Tvari idėja“, vadovaujamos Redos Kneizevičienės, įgyvendintas Vystomojo bendradarbiavimo projektas „Sakartvelo ir Lietuvos žemės ūkio partnerystė“ , kurio tikslas  buvo stiprinti Sūduvos ir Sakartvelo Rača-Lečchumis ir Kvemo Svanetijos regiono žemės ūkio įmonių bendradarbiavimą, sukuriant virtualų prekybos tinklą.

Skatinti smulkieji gamintojai

„Be abejo, labai gerai, kai tarp Lietuvos ir Sakartvelo yra užsimezgę kultūriniai mainai, bet labai dažnai galvodavome, kad ne mažiau svarbus ir smulkiųjų žemės ūkio produkcijos gamintojų bendradarbiavimas, – Sakartvelo ambasadoje vykusiame įgyvendinto projekto aptarime kalbėjo Reda Kneizevičienė. – Ir kai Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programoje atsirado galimybė gauti lėšų verslo plėtrai, nusprendėme teikti projektą. Partneriai iš Sakartvelo akcentavo, kad jiems trūksta žinių, nuo ko pradėti bendradarbiavimą su ES šalimis, kokia produkcija būtų konkurencinga, kad įsitvirtintų Europos rinkoje. Tad pati pirmoji mūsų projekto veikla – mokymai.“

Tačiau, pasak Redos Kneizevičienės, projekto pradžia buvo paženklinta dideliu netikėtumu – prasidėjo pasaulinė pandemija ir buvo uždrausti bet kokie kontaktiniai seminarai. „Sakartvelo partneriams operatyviai susiorientavus, mokymai vyko nuotoliniu būdu. Projekto koordinatorius Georgijus Zakaidze labai operatyviai surinko žmones nuotoliniams mokymams, per kuriuos ir išdėstėme teorinę dalį. Vėliau mūsų komanda nuvyko į Sakartvelą ir parteriams teikė asmenines konsultacijas.  Lankėmės arbatos, medaus, vyno gamybos įmonėse. Kalbėjomės su konkrečiomis įmonėmis, aptardavome, kaip sukurti gerą produkto pristatymą ES šalyse, – projekto eigą apžvelgė „Tvarios idėjos“ vadovė. – Taip pat  vykome į susitikimus su projekte dalyvaujančių regionų savivaldybių vadovais ir matėme, kad jie pasirengę padėti verslininkams susitvarkyti produkcijos realizavimui ES  reikalingą dokumentaciją.“

Įgyvendinant projektą grupei Sakartvelo verslininkų buvo surengta viešnagė Lietuvoje. Projekto partneriai lankėsi nedidelėse įmonėse, kurios savo produkciją realizuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. „Šios partnerių viešnagės tikslas – akivaizdžiai parodyti, kad ir maža įmonė gali pasiekti gerų rezultatų“, – pabrėžė Reda Kneizevičienė.

Susitikime su Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmais partneriams buvo atskleistos ir pirmosios bendradarbiavimo galimybės – rūmų nariai viešbučiai mielai pirktų medų mažose pakuotėse. Per šį vizitą buvo parodytas ir bendruomenių indėlis puoselėjant bei populiarinant tautinį paveldą.

Sakartvelas – vynuogių ir vyno kraštas, tad regiono vyndariams labai svarbu, kad jų pagaminti vynai būtų parduodami ES šalyse. Projekto vykdytojai pakvietė į Sakartvelą vyno ekspertą iš Prancūzijos. Jo išvados Sakartvelo Rača-Lečchumis ir Kvemo Svanetijos regiono vyndariams – daug žadančios. Pasak eksperto, dalis jų vynų gali pretenduoti į pirmąjį pasaulio geriausių vynų šimtuką.

Įgyvendinant projektą sukurta virtuali platforma www.seklit.eu, kuri pristato regioną ir kuriame gali užsiregistruoti žemės ūkio srityje partnerių ieškančios Sakartvelo ir Lietuvos įmonės.

Rugsėjo 24 d. Sakartvelo ambasadoje  projekto partneriai surengė ir savo produkcijos degustaciją – kvietė paragauti jų pagamintų vynų, limonadų ir medaus. Rugsėjo 23 dieną degustacija vyko Šakių rajone Zyplių dvaro oficinoje įsikūrusiame Kurchmistrų restorane. Redos Kneizevičienės teigimu, UAB „Gulbelė“ prekybos tinklas mielai sutinka prekiauti sakartveliečių pagamintais vynais ir kitais produktais.

„Įgyvendintas projektas labai svarbus tuo, kad jis orientuotas į vidutinius ir smulkiuosius gamintojus. Labai tikiuosi kad tokie projektai bus tęsiami“, – teigė projekto aptarime dalyvavusi Sakartvelo nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė  JE Salome Shapakidze.

Suartina panaši praeitis

Projekto pristatyme dalyvavęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pasidžiaugė iniciatyva stiprinti Sakartvelo ir Lietuvos bendradarbiavimą žemės ūkio srityje ir į bendradarbiavimą įtraukiant vidutinius ir smulkiuosius gamintojus. „Prekyba vyksta su visomis Rytų partnerystės šalimis, tik apimtys nėra didelės. Tokie projektai prisideda prie bendradarbiavimo plėtros, atveriant naujas sritis. Tad labai tikiuosi, kad Sakartvelo vynas ir kita žemės ūkio produkcija suras savo pirkėjus Lietuvoje“, – sakė viceministras.

Kaip akcentavo JE Salome Shapakidze, Sakartvelui, skinantis kelią į ES rinką, labai svarbus Lietuvos palaikymas, nes abiejų šalių panaši praeitis ir Lietuvos patirtis integruojantis į ES rinką labai naudingas Sakartvelui. Ypač reikšminga Lietuvos patirtis tapo 2014 metų Sakartvelui pasirašius Asociacijos sutartį su ES dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės.

„Šia sutartimi panaikinta dauguma tarifų, su kuriais Europos įmonės susidūrė eksportuodamos savo produkciją į Sakartvelą. Numatytos veiksmingesnės muitinės procedūros. DCFTA (įskaitant išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės) duoda galimybes, kad Sakartvele pagaminta produkcija  patektų nuliniu muitinės tarifu į Europos Sąjungos rinką. Todėl šalis stengiasi suderinti savo teisės aktus ir praktiką su ES teisės aktais ir praktika. Taigi sudaromos palankesnės sąlygos su ES šalimis prekybai laipsniškai derinant Sakartvelo teisės aktus, taisykles ir procedūras, įskaitant standartus, su ES teisės aktais, taisyklėmis ir procedūromis, – pabrėžia Sakartvelo nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė  JE Salome Shapakidze. – To darbo rezultatas – po DCFTA pasirašymo Europos Sąjungos bendra rinka tapo Sakartvelo N1 prekybos partnere. Sakartvelo eksportas į ES išaugo 35 proc. Kelis kartus išaugo į ES eksportuojančių įmonių skaičius ir šiuo metu savo produkciją į ES eksportuoja apie 900 įmonių. Taip pat tam, kad gamintojai galėtų eksportuoti savo produkciją, ji turi atitikti ES keliamus kokybės reikalavimus ir standartus. Kitas dalykas – sutvarkyti logistiką: kada ir kaip produkciją išvežti. Be abejo, tokiam proveržiui daugiau galimybių turi didelės kompanijos. Vidutinėms ir smulkiosioms įmonėms prasiveržti į ES rinką yra labai sunku, todėl mums svarbi Lietuvos patirtis. Tuo Sakartvelo gamintojams svarbus ir įgyvendintas projektas. Tikiuosi, kad tokių projektų bus daugiau. Į Lietuvą atvykę žemės ūkio produkcijos gamintojai atvežė savo gaminamo vyno, medaus pavyzdžius. Sakartvelas jau turi leidimą ir galimybę eksportuoti medų. Tai yra mūsų pirmasis gyvulininkystės produktas, kuris gali būti eksportuojamas į ES. Medus labai aukštos kokybės. Taip pat iš Sakartvelo mes galime eksportuoti kivius, obuolius, Juodojoje jūroje sužvejotą žuvį ir kitus jūros produktus. Žinoma, mes norime, kad ateityje  šis sąrašas išaugtų ir tikimės, kad jis išaugs. Neseniai Sakartvelas pasirašė įstrižinės kumuliacijos bendradarbiavimo  sutartį su Turkija. Ji duoda galimybes Sakartvele, naudojant turkišką žaliavą, sukurti produkciją, kuri iš Sakartvelo bus eksportuojamas į ES kaip kartveliška produkcija.“

Platus bendradarbiavimas spektras

Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, dvišalė Lietuvos prekyba su Sakartvelu 2021 metais sudarė 82,5 mln. eurų – trečdaliu daugiau nei 2020 metais. Tiesioginės Sakartvelo investicijos Lietuvoje siekė 7,8 mln. eurų, o Lietuvos į šią šalį – 4,85 mln. eurų.

„Draugiški Lietuvos ir Sakartvelo santykiai yra susiklostę tradiciškai. Abi valstybės išgyveno sovietinį režimą. Lietuvoje jis truko trumpiau, Sakartvele – ilgiau. Nuo seno Sakartvelas vertina draugiškus santykius su Lietuva tiek kultūroje, tiek versle, tiek švietime ir kitose srityse. Įgyvendinama daug dvišalių projektų. Man pačiai teko dalyvauti Lietuvos ir Sakartvelo projekte, skirtame aukštajam mokslui, –  Lietuvos ir Sakartvelo ryšiais pasidžiaugė projekto aptarime dalyvavusi Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. –  Šiemet Sakartvelo Prezidentės Salome Zurabišvili kvietimu man teko dalyvauti Sakartvelo moterų konferencijoje, kurioje Prezidentė išreiškė dėkingumą Lietuvai už palaikymą  ir suteikiamą visapusišką pagalbą tiek sprendžiant transatlantinius, tiek stojimo į ES klausimus. Su tarpparlamentinių ryšių su Sakartvelu grupės pirmininkų Raimundu Lopata prieš kelis mėnesius lankėmės Sakartvele. Tokie vizitai, susitikimai su Sakartvelo parlamentu padeda plėtoti  ryšius tarp Lietuvos ir Sakartvelo.“

Karolina Balmiškė

Nuotr. autorės