Konferencija „Ar matome nelietuviakalbius Lietuvos istorijoje ir jos kūrime?“

Istorijos vidurinio ugdymo programos atnaujinimas, tikintis labiau akcentuoti lokalios, asmeninės, gyvosios bei aktualios, atspindinčios šiuolaikinės visuomenės poreikius, istorijos reikšmę, paskatino Lietuvos nacionalinį muziejų bei Švietimo tyrimų ir inovacijų institutą įgyvendinti bendrą projektą „Daugiau istorijos: dėmesys įvairovei“.

„Labai svarbu sužadinti mokinių norą tyrinėti vietos istoriją, o per ją pažinti ir visos šalies istoriją“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė ir pabrėžia, kad Lietuvos nacionalinis muziejus siekia tapti atvira erdve istorijos pasakojimų daugiabalsiškumui, kad kiekvienas moksleivis galėtų kurti asmeninį santykį su praeitimi, o kartu – ir projektuotų ateitį.

Projektas įgyvendinamas drauge su Britų taryba Lietuvoje bei gausiu būriu partnerių. „Džiaugiamės plačiu įvairių partnerių-organizacijų įsitraukimu rengiant šią iniciatyvą, dėliojant jos atskaitos taškus ir siekinius. Britų tarybai, Jungtinės Karalystės kultūros ir švietimo sklaidos organizacijai, šis projektas svarbus kaip būdas plėtoti dialogą tarp skirtingų regionų, kultūrų, kalbinių grupių gyventojų“, – sako Marija Vyšniauskaitė, Britų tarybos Lietuvoje direktorė, įsitikinusi, kad ši iniciatyva praturtins šalies švietimo ir kultūros lauką bei suteiks mokytojams ir muziejų edukatoriams papildomų įrankių ugdymo procese. Projekto metu bus siekiama nustatyti, koks Lietuvos istorijos vaizdinys vyrauja lietuviakalbėse ir nelietuviakalbėse mokyklose, kokiuose istoriniuose pasakojimuose mokiniai save atpažįsta, per kokias istorines asmenybes ir įvykius jie save suvokia ir mato Lietuvos istorijoje. Dalyvaujančių savivaldybių istorijos mokytojams ir muziejų edukatoriams vyks tarpiniai mokymai, mokiniai dalyvaus praktiniuose susitikimuose ir integracinėse stovyklose, kurių metu rengs ir pristatys projektus, kurs turistinius maršrutus. Projektą vainikuos daugiatapatybiniam Lietuvos istorijos pažinimui skirta metodinė atmintinė istorijos mokytojams ir muziejų edukatoriams.

Pirmas renginys – konferencija apie nelietuviakalbius Lietuvos istorijoje

Pirmasis bendro projekto renginys numatomas jau šią savaitę – Signatarų namuose vyksiančios konferencijos dalyviai bus kviečiami diskutuoti tema „Ar matome nelietuviakalbius Lietuvos istorijoje ir jos kūrime?“. Konferencija skirta vieno iš pagrindinių Vasario 16-osios Akto autorių, aktyvaus žmogaus teisių ir lygių galimybių šalininko, signataro, teisininko Stanisławo Narutowicziaus 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

„Signataro Stanisławo Narutowicziaus gimimo metinės – tai puiki proga svarstyti, koks yra Lietuvos istorijos vaizdinys: daugiabalsis choras ar šauksmas tyruose?“ – teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius dr. Alfredas Bumblauskas, vienas iš konferencijos pranešėjų ir diskusijos dalyvių, ir priduria, kad svarbu į šį svarstymą įtraukti ir jaunąją kartą.

Ši konferencija – tai įžanga į visus metus truksiantį projektą, orientuotą į daugiatapatybinį Lietuvos istorijos pažinimą, siekiant stiprinti glaudesnį ir aktyvesnį įvairių mokyklų moksleivių, mokytojų, muziejų edukatorių ir akademinės srities mokslininkų bendradarbiavimą.

Minint Vasario 16-osios akto signataro Stanisław’o Narutowicz‘iaus 160-ąsias gimimo metines kviečiame į konferenciją „Ar matome nelietuviakalbius Lietuvos istorijoje ir jos kūrime?“. Tai žvilgsnis į šiuolaikinį Lietuvos istorijos pasakojimą: daugiakultūriškumo paieška, suvokimas, įkontekstinimas, interpretavimas ir reprezentavimas.

Kada: 2022 m. rugsėjo 15 d. 13.00-17.00 val.
Kur: Signatarų namų renginių salėje ( įėjimas per Eskedar Coffee-Bar)
Registracija: Konferencija yra nemokama, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl prašome registruotis iš anksto: spausti čia (nuoroda)
Dėmesio: Konferencija vyks gyvai lietuvių kalba ir taip pat bus tiesiogiai transliuojama Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube paskyroje (nuoroda).

PROGRAMA

12.30 – 13.00 Dalyvių registracija
13.00 – 13.05 Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės dr. Rūtos Kačkutės sveikinimo žodis
13.05 – 13.10 Britų tarybos sveikinimo žodis

Pranešimų sesija. Moderuoja dr. Dalia Strimaitytė (SN/LNM)

13.10 – 13.35 doc. dr. Andrzej Pukszto (VDU) Lietuvos bajorų dilemos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akivaizdoje: Stanislovo Narutavičiaus, Konstancijos Skirmuntaitės, Jalovieckių ir Vlado Putvinskio nuostatos.
13.35 – 14.00 prof. dr. Alfredas Bumblauskas (VU) Kodėl nematome airiško Lietuvos istorijos kelio?
14. 00 – 14.25 dokt. Simonas Teškevičius (LII) Lokalios atmintys ir didieji istoriniai pasakojimai. Vilnijos atvejis.
14. 25 – 14.50 dr. Małgorzata Kasner (Lenkijos mokslų akademija) Tiltai, tinklai, konsteliacijos: apie „naivų“ poreikį palaikyti dialogą.

14.50 – 15.20 Pertrauka. Eskedar kava ir gaivieji gėrimai

15.20 – 16.50 Diskusija. Daugiakultūrė visuomenė: nuo pripažinimo iki įgalinimo. Moderuoja dr. Barbara Stankiewicz (MRU/ ŠTII). Dalyvauja: Aleksandra Ketlerienė (LRT), Olegas Jerofejevas (ru.delfi.lt), prof. dr. Alfredas Bumblauskas (VU), dr. Mariusz Antonowicz (TSPMI/ VU), dr. Dalia Strimaitytė (SN/LNM)
16.50 Pabaigos žodis: dr. Barbara Stankiewicz (MRU/ ŠTII)

Konferencija yra dalis projekto „Daugiau istorijos: dėmesys įvairovei“, įgyvendinamo laikotarpiu 2022 ruduo – 2023 ruduo.

Projekto organizatoriai: Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Signatarų namai ir NVO „Švietimo tyrimų ir inovacijų institutas“.

Pagrindinis projekto partneris – Britų taryba Lietuvoje.

Konferencijos parneriai: Nacionalinė švietimo agentūra, Lietuvos muziejų asociacija, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas.

Konferencijos metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl maloniai informuojame, kad galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.