ŽPV infekcija pasireiškia ne tik moterims, vyrai užsikrečia netgi dažniau

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – viena labiausiai lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje. Bent kartą gyvenime šis virusas paliečia net 4 iš 5 žmonių, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus ar gyvenimo būdo. ŽPV moterims ir vyrams gali sąlygoti odos ir išorinių lytinių organų karpų atsiradimą, taip pat ir kur kas rimtesnius ikivėžinius bei vėžinius susirgimus. Nacionalinio Vėžio Instituto gydytoja ginekologė, onkoginekologė Diana Žilovič atkreipia dėmesį, kad daug vyrų ir moterų vis dar nežino, jog šių pasekmių galima išvengti paprasčiausiai pasiskiepijus. 

ŽPV infekcija gali pasireikšti ir moterims, ir vyrams. Nustatyta, kad šį virusą bent kartą gyvenime turėjo apie 85 proc. moterų ir 91 proc. vyrų. Gydytoja D. Žilovič pabrėžia, kad nors ŽPV yra viena labiausiai lytiniu keliu plintančių infekcijų, tai nereiškia, jog užsikrėtimą lemia tik didelis lytinis aktyvumas ar dažna partnerių kaita. Išlieka tikimybė ŽPV užsikrėsti ir po pirmųjų lytinių santykių ar net turint pastovų partnerį. 

„Žinoma, jei anksti pradedamas lytinis gyvenimas, turima daug lytinių partnerių ir lytinių santykių metu nenaudojamos apsaugos priemonės – rizika dar padidėja. Tačiau ŽPV užsikrėsti galima ir tiesioginio odos kontakto metu, pavyzdžiui, su užsikrėtusio žmogaus lyties organais. Svarbu žinoti, kad net barjerinė kontracepcija, tokia kaip prezervatyvai, pilnai neapsaugo nuo ŽPV perdavimo – jų sukuriama apsauga siekia vos 50–60 proc., tad tikimybė užsikrėsti vis tiek išlieka“, – pažymi medikė.

Gimdos kaklelio vėžys – tik viena iš ŽPV pasekmių

Šiuo metu išskiriama apie 200 skirtingų ŽPV tipų, iš kurių apie 40 yra susiję su lytinių organų gleivinėmis. Svarbu pabrėžti, kad tuo pačiu metu įmanoma būti užsikrėtus net keliais ŽPV tipais. Kai kurie iš jų turi onkogeninių savybių – tai reiškia, kad gali sukelti vėžį.

„Daug kas ŽPV klaidingai sieja tik su gimdos kaklelio vėžiu, tačiau tiek vyrams, tiek moterims virusas gali sukelti kitus gerybinius ir piktybinius pakitimus. Mažos onkogeninės rizikos ŽPV tipai dažniausiai yra susiję su gerybinėmis nosies ir burnos ertmės, gerklų, lytinių takų papilomomis bei odos karpomis, kurios gali sukelti diskomfortą, niežulį ar skausmą. Didelės onkogeninės rizikos ŽPV tipai susiję su tam tikrų lokalizacijų ikivėžiniais ir vėžiniais susirgimais. Nustatyta, kad ŽPV virusas aptinkamas 99 proc. gimdos kaklelio vėžio, 90 proc. išangės ir tiesiosios žarnos, 70 proc. išorinių lytinių organų vėžių atvejų, gali būti atsakingas už burnos ertmės, ryklės, varpos ikivėžines ligas bei vėžį. Deja, minėtų susirgimų simptomai dažniausiai pajaučiami tik tada, kai liga jau išplinta“, – teigia D. Žilovič ir priduria, kad dėl atpažįstamų simptomų nebuvimo, dažniausiai virusą žmonės platina, to net nežinodami.

Nors net iki 90 proc. populiacijos užsikrečia ŽPV, per 1–2 metų laikotarpį daugumai asmenų  virusas iš organizmo pasišalina savaime. Tik dešimtadaliui užsikrėtusiųjų virusas organizme persistuoja, o dar rečiau sukelia ikivėžinius pakitimus. Pasak gydytojos, pats virusas nėra vienintelė sąlyga vėžio išsivystymui – tam įtakos turi ir kitos lytinių organų infekcijos bei rūkymas, dažni uždegimai, nusilpęs imunitetas, genetiniai veiksniai.

Ragina naudotis vienintele su ŽPV susijusia prevencine programa

Su moters lyties organų ikivėžiniais ir vėžiniais susirgimais dirbanti onkoginekologė primena, kad gimdos kaklelio vėžio prevencija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė, nukreipta prieš tiesioginę gimdos kaklelio vėžio priežastį – ŽPV – yra vakcinacija. Antrinė – tai nuolatinė moterų profilaktinė patikra, skirta nustatyti ne patį vėžį, o vėžio išsivystymo riziką, t. y. ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, ir juos pašalinti. 

„Lietuvoje pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą kas trejus metus nemokamai tikrintis gali moterys nuo 25 iki 34 metų amžiaus, o kas penkerius – 35–59 metų moterys. Gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizika yra nedidelė, jei laiku diagnozuojami ir gydomi gimdos kaklelio ikivėžiniai pažeidimai. Šiai dienai nėra jokių kitų prevencinių programų moterims ar vyrams, kurios leistų nemokamai tikrintis dėl kitų su ŽPV susijusių vėžinių susirgimų“, – sako D. Žilovič.

Skiepai apsaugo tiek moteris, tiek vyrus

Siekiant išvengti ŽPV sukeliamų ikivėžinių ir vėžinių susirgimų, gydytoja ragina apsvarstyti efektyviausią apsisaugojimo būdą – vakcinaciją nuo ŽPV.

„Pabrėžiu, pati efektyviausia apsaugos priemonė nuo tam tikrų pavojingų ŽPV tipų yra skiepai. Rekomenduojama skiepijimą pradėti kuo anksčiau, idealiu atveju – kol asmuo dar neturėjo jokio sąlyčio su ŽPV. Šiuo metu Lietuvoje kompensuojama dvivalentė ŽPV vakcina 11 metų mergaitėms, kuri saugo nuo dviejų ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį.

Svarbu žinoti, kad tiek moterys, tiek vyrai mūsų šalyje gali pasiskiepyti savo lėšomis. Tačiau efektyvausia yra devyniavalentė ŽPV vakcina, kuri apsaugo nuo 9 ŽPV tipų. Šios vakcinos efektyvumas pagrįstas jau 15 metų vykdomais tyrimais, o apsauga nuo tam tikrų viruso tipų siekia net iki 100 proc.“, – paaiškina gydytoja.

Anot D. Žilovič, ne be reikalo didesnę apsaugą suteikianti vakcina kitose šalyse yra ir kompensuojama. Devyniavalente ŽPV vakcina Vakarų Europoje, įskaitant ir kaimyninėje Latvijoje, nemokamai skiepijamos tiek 12–18 metų amžiaus mergaitės, tiek 12–14 metų berniukai. Išvis jau 55 šalys pasaulyje ir 16 šalių Europoje yra įdiegusios lyčiai neutralios vakcinacijos programą, pagal kurią vykdomas mergaičių ir berniukų skiepijimas ŽPV vakcina. 

„Sunku patikėti, kad ŽPV tema Lietuvoje vis dar yra vengiama kalbėti. Visuomenė per mažai edukuojama, dar trūksta žinių apie šio viruso plitimą bei sukeliamų pasekmių rimtumą. Pasirūpinti prevencija nėra per vėlu – moksliniai tyrimai įrodo vakcinos efektyvumą žmonėms iki 45 metų. Kviečiu pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata ir neleisti ŽPV sukelti negrįžtamų pasekmių“, – ragina gydytoja.