Miškininkai iš miškų surinko 300 sunkvežimių atliekų: viena išeičių – plėsti depozito sistemą

Tokią žinią Lietuvai praneša Valstybinių miškų urėdija, kurios 26 regioniniai padaliniai išsidėstę visoje šalies teritorijoje. Įmonės išplatintame pranešime skelbiama, kad per 2019 metus surinkta  700 tonų įvairių miškuose išmestų didelių gabaritų ir buitinių atliekų. Iš jų net 100 tonų sudaro netinkamos naudoti automobilių padangos, kurių miškuose ypač padaugėja su padangų keitimo sezonu – pavasarį ir rudenį. Tai reikštų, kad maždaug 3000 automobilių savininkų nebereikalingas padangas tiesiog išmetė pamiškėse.
 „Kad išlaikytume gražius miškus, jų nepaverčiant sąvartynais, nuolat renkame ir iš miškų išvežame didžiulius kiekius atliekų. Nors daug kalbame apie atsakingą elgesį miškuose, o už aplinkos teršimą yra numatytos baudos, dalies pažeidėjų tai nesustabdo. Statybinės atliekos, automobilių detalės, padangų krūvos miškuose ne tik atrodo neestetiškai, bet ir stipriai teršia gamtą. Jeigu jų nesurinktume, jos ten gulėtų ilgai – bent 120 metų, kol suirtų. Miškuose suverstos padangos dūla ir išskiria sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Tikime, kad garsiai kalbėdami apie problemą, aktyviai šviesdami visuomenę, pasieksime gerų rezultatų – vis daugiau žmonių noriai ir atsakingai prisidės kuriant gražią ir švarią aplinką“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
 Pasak miškininkų, prieš keletą metų, įvedus taros surinkimo sistemą, miškuose ženkliai sumažėjo būtent šių šiukšlių – bent kelis kartus mažiau randama stiklinės ir plastikinės taros, už kurią renkamas depozitas.
 Sumažėjus išmetamos taros kiekiams, švarioje miško aplinkoje, rečiau kyla ranka išmesti ir kitas šiukšles – miško lankytojai išties tampa sąmoningesni ir vis dažniau smulkias šiukšles išsiveža su savimi. Visgi dar pasitaiko atvejų, kai miške yra šiukšlinama, o kai miške atsiranda šiukšlių, greta jų sparčiai auga ir naujos šiukšlių krūvos.
 Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės ir stambių gabaritų atliekos. Vien pernai Kazlų Rūdos regioninio padalinio specialistai iš apylinkės miškų surinko apie 65 tonas įvairių atliekų, Nemenčinės – per 70 tonų, Trakų – 55 tonas, Švenčionėlių ir Šakių regioniniai padaliniai – po 60 tonų.
 Miško pakraščiuose, prie magistralinių kelių bei miesto teritorijose žmonės palieka didžiulius kiekius buitinių atliekų, tokiu būdu atsikrato senos buitinės technikos – šaldytuvų, televizorių, buities rakandų, taip pat statybinių medžiagų, automobilių atliekų bei drabužių. Pakeitę padangas, neatsakingi vairuotojai senomis padangomis atsikrato išmesdami jas į miškus, atokius gamtos kampelius.
„Skaitant tokius pranešimus apima siaubas. Kuo toliau, tuo daugiau aplinkosauginių bombų, pritvinkusiam pūliniui sproginėjant naujose vietose. Akivaizdu, kad vieninteliu racionaliausiu sprendimu, kurį patvirtina ir patys minėtas atliekų krūvas surinkę miškininkai, –  depozito sistema. Miškininkai aiškiai patvirtina faktą, kad nebeliko miškuose užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Ką tai sako? Kad būtina neatidėliotinai užstatą plėsti ir jau ne vien stikline likusia tara (vyno, stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliais, stiklainiais), ką esu užregistravusi ir pritarta Seime po pateikimo dar 2017 metų pradžioje, bet ir tetrapakais, vienkartiniais puodeliais, kosmetikos pakuotėmis bei indeliais, konservų skardinėmis ir kita pakuote.
 
Padangų depozitas – misija jau įmanoma.  Tarptautinė padangų gamintojų asociacija (ETRMA) jau rengiasi žengti pirmą svarų logišką žingsnį ir pradėti realiai įgyvendinti padangų „čipavimo“ dar jų gamybos stadijoje ir depozito projektą. Tuomet būtų atsekama kokio gamintojo tai padanga, jam ir nukreipiant finansavimo už jos sutvarkymą prievolę. Ši idėja buvo pristatyta konferencijos, vykusios šių metų vasario 17 d. Seime metu. Pati žadu inicijuoti pataisą, kad ir už surinktas bei pristatytas į surinkimo aikštelės ar autoservisus istorines (susikaupusias iki šiol) padangas taip pat būtų mokamas bent vieno euro atlygis. Kai įsikurs pažangus perdirbimas ir padangos virs vertinga žaliava, gamtoje jų dar ir pritrūks. Dėl statybinių atliekų irgi būtina rasti sprendimą, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.
 
Anot pašnekovės, privalome žengti ryžtingą žingsnį nieko nelaukdami! Čia pat ir dabar! „Nepaisant jokių prekybininkų ar importuotojų „krokodilo ašaromis“ laistomo nenoro, pasipriešinimo su kažkokios keistos baimės atspalviu ir visuomenės gąsdinimais. Išėjimas iš saugios komforto zonos visada skausmingas, bet jo rezultatai atperka viską! Laukti nėra jokios prasmės. Tai turėjo būti padaryta prieš dešimt metų“, – griežtai pabrėžia V. Vingrienė.
Seimo narė teigia, kad problemos kitaip visai nesisprendžia, o tik didėja ir gilėja. Juo labiau, kad šiandien, inovacijoms veržiantis į priekį, rinktis reikia jau nebe pasenusias, nors prieš 10 metų buvusias tobuliausias technologijas . „Dabar metas griebti pačias naujausias pažangias perspektyvias priemones, atveriančias tikrą žiedinės ekonomikos perspektyvą – nuolatinio perdirbamumo ir beatliekinės gamybos ciklą. T.y. iš perdirbtų padangų ar kitų antrinių žaliavų pagaminti kiti gaminiai (kilimėliai, asfalto danga, garso izoliacinės sienelė ir kt.) turi būti vėl nuolat ir nuolat perdirbami į žaliavas tiems patiems kitiems produktams gaminti! Ir tai nebe vizija, o jau realiai įmanoma“, – teigia Virginija Vingrienė.
 
Ir, kol tobulinama teisinė bazė, Seimo narė šalies gyventojus kviečia senas padangas atiduoti padangų pardavėjams. Keičiant padangas jas privalo nemokamai priimti ir automobilių servisai.
 
Parengė Karolina Baltmiškė