Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė: sveikas maistas, sportas ir kiti sveikos gyvensenos atributai neturi tapti fanatiško elgesio įrankiais

Sakoma, žmogui maistas duotas tam, kad valgydamas gyventų, deja, gyvenime neretai nutinka atvirkščiai – gyvename tam, kad valgytume. Ir valgytume nesirinkdami nei kaip, nei ką. O jei ir išgirstame kokį organizmo niurgztelėjimą, greitai nuslopiname vaistais. Bent kol jau jie padeda, be ateina diena, kai vaistai tampa bejėgiai. Taigi apie sveiką mitybą kalbamės su Šilalės rajono tarybos nare, sveikatingumo koučere Vitalija Jankauskaite-Milčiuviene, studijuojančia Lietuvos sveikatos mokslų magistratūroje.

Gerbiama Vitalija, pastaruoju metu vis aktyviau ir plačiau kalbama apie sveiką gyvenimo būdą. Tačiau pasikalbėjus su žmonėmis, akivaizdu, kad kiekvienas jį savaip suvokia. Vienam sveika gyvensena, kad jis pradėjo mankštintis, kitam – kad atsisakė mėsos. O ką pačiai reiškia sveika gyvensena?

Man sveika gyvensena – tai visuma, kuri padeda geriau, žvaliau jaustis ir praktiškai nesirgti. Žinoma, kiekvienas atranda savo būdus, kaip tai geriausiai daryti. Bet iš esmės žmogui reikalingas balansas ir pusiausvyra visame kame. Sveikas maistas, sportas ir kiti sveikos gyvensenos atributai neturi tapti fanatiško elgesio įrankiais.
 Aš stengiuosi sveikai maitintis: jau dvejus metus nevalgau gliuteno (produktų, turinčių kviečių, rugių, miežių), vengiu saldumynų, pridėtinio cukraus, saldžiųjų gėrimų, pieno produktus taip pat riboju. Man ši mityba tinkamiausia pagal mano sveikatos būklę. Kitam žmogui aktualūs kiti mitybos principai – vegetariška ar veganiška mityba. Aš priimu, jog tai irgi gerai, jei tik tinka ir leidžia sveikiau jaustis.
Kalbėdama apie fanatizmą, galvoje turėjau tai, kad žmonės, deklaruodami sveiką mitybą, bijo leisti sau nors ir labai retai pasielgti kitaip, ne pagal taisykles. Bet sutikime, jei vaikui niekada neduosime paragauti kolos, o kine nevalgysime saldžių spragėsių, tai prarasime gyvenimo skonį! Man kinas – tai spragėsiai ir kola. Kai tuo mėgaujiesi labai retai, jautiesi, jog gyveni pilnavertiškai. Kas iš to, jei sėdėčiau ir kankinčiausi mintimis apie uždraustą vaisių? Tikriausiai didžiausias sveikos mitybos iššūkis – kartais sau leisti, bet nepataikauti, nes kai imi leisti per dažnai, pamini visus geruosius įpročius.
Dar vienas mano gyvensenos komponentas – rytinė mankšta. Kartais ji būna intensyvesnė, kartais tik keliolika tempimo pratimų. Vasarą dar ir rytinis prasibėgimas. Bet kažkokia mankšta egzistuoja. Taip pat stengiuosi daugiau vaikščioti, nes ir taip gyvenimas mane yra įkalinęs automobilyje.
Ir trečias dalykas, be kurio neįsivaizduoju savo gyvenimo – šaltas rytinis dušas. Kontrastas –šaltas, karštas, šaltas garantuoja puikią dienos pradžią ir energiją.

Kada ir kodėl susidomėjote sveika gyvensena?

Dažniausiai į sveikesnę gyvenseną mus atveda skaudūs praradimai arba sušlubavusi pačių sveikata. Aš irgi ne išimtis. 2016 metais buvau labai pervargusi, jaučiau, kad energijos nebeturiu net iš lovos pakilti. Nuotaika pasidarė slogi, nebegalėjau sugalvoti jokių naujų idėjų, nebežinojau, ką apskritai noriu veikti gyvenime. Tada teko susipažinti su žmonėmis, kurie patys domisi sveika gyvensena ir organizuoja sveikos gyvensenos stovyklas. Pamažu pamažu bendraudama, išbandydama, atrasdama ir aš pasukau ta kryptimi. Eksperimentavau mesdama sau įvairius iššūkius: nors buvau visiška kavomanė,  keletą mėnesių negėriau kavos; mėnesį kasdien nueidavau 20 000 žingsnių; dar mėnesį kasdien nubėgdavau po 3 kilometrus ir pan. Susiformavo kitokie mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai.
Manau, kad prie to prisidėjo ir skaudžios netektys šeimoje. Kai nuo insulto mirė mano mama, o širdies liga pakirto anytą, supratau, jog sveika gyvensena yra vienas pagrindinių vaistų išvengiant lėtinių ligų, nuo kurių Lietuvoje mirštama dažniausiai.

Sakoma, kad sveika mityba – turtingųjų privilegija. Tai tiesa ar mitas?

Absoliutus mitas. Sveika mityba nekainuoja nė trupučio daugiau. Tik jai reikia skirti šiek tiek daugiau laiko. Jei negamini pats, atidžiau renkiesi maitinimosi įstaigas ir patiekalus. Jei gamini, iš pradžių tenka šiek tiek pakeisti įpročius, suformuoti naujus. O paskui jau net neprisimeni, kad kažkada buvo kitaip.

Ne sykį girdėjau Jus kalbant apie žaliuosius kokteilius. Kada jais papildėte savo mitybą ir kokį poveikį pajutote?

Žalieji kokteiliai… Juos atradau prieš kokius penkerius metus. Nuolat aš jų nevartoju, bet būna laikas, kai organizmas pats pareikalauja. Tai lengvesnis maistas, turintis daug skaidulų. Todėl žarnynas džiaugiasi žaliaisiais kokteiliais. Organizmas apsivalo, tampa lengvesnis.

Gal galite pasidalinti vieno-kito savo kokteilio receptu?

Receptų sąrašas gali būti nesibaigiantis. Aš dažniausiai miksuoju bananą, įvairius žalumynus (žiemą saulėgrąžų daigus, pavasarį – dilgėles, garšvas ir t.t.), kartais įberiu sėklų (pavyzdžiui, pamirkytų linų sėmenų arba moliūgų, saulėgrąžų sėklų).
Labai mėgstu kokteilius su salierų stiebais. Jie geriausiai maišosi su obuoliais, bananais.
Vasarą labai skanu bananas su braške ir šviežiomis mėtomis arba bazilikais.

Sakoma, gyvenime nebūna nieko atsitiktinio. Tad ir Jūsų atėjimas į politiką, matyt, nėra atsitiktinis. Kaip savivaldybės gali prisidėti prie sveikos gyvensenos populiarinimo ir kas daroma Šilalėje?

Savivaldybėse sveikos gyvensenos idėjos dažniausiai plinta per Visuomenės sveikatos biurus, taip pat iniciatyvą neretai parodo ir pačios bendruomenės, ugdymo įstaigos. Manau, kad savivaldybės valdžia turėtų kiek įmanoma remti ir skatinti tokias iniciatyvas. Aš asmeniškai visada buvau vaikų sveikesnės mitybos šalininkė. Savivaldybė tikrai gali rūpintis ir užtikrinti, kad ugdymo įstaigose vaikams būtų perkamas maistas iš ekologiškų vietos ūkių bei gaminamas vietoje. Tokių pačių viešųjų pirkimų principų reikėtų laikytis ir ligoninėse bei kariuomenėje.
Šilalės rajone veikia labai aktyvus Visuomenės sveikatos biuras. Jo organizuojamos paskaitos, mankštos, sveikatingumo stovyklos pritraukia daug žmonių. O vėliau idėjos plinta savaime. Vis madingiau tampa nevartoti alkoholio, mankštintis, bėgioti. Žmonės daugiau dėmesio skiria maistui. Juk tokiame žemės ūkio krašte kaip Šilalė yra visos galimybės nusipirkti kokybiškos mėsos, pieno produktų, daržovių. Gal pas mus tik ūkininkų turgelių tradicijos nėra. Žmonės įprato, jog visur galima rasti supermarketą, tai kam ieškoti, kur čia tas sūris, o kur kumpis? Bet pamažu viskas keičiasi. Aš pati perku kiaušinius, sūrius, daržoves ir mėsą iš Šilalės ūkininkų. Labai didžiuojuosi uogininkais, nes pas mus ne tik pačios skaniausios šviežios šilauogės, bet ir uogienės ir net šilauogių vynas! O kur dar makaronai ar naminiai šakočiai iš ekologiškų speltos miltų!

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė