Sovietmetį menanti „Kario“ skulptūra iškelta iš Aukštųjų Šančių kapinių

Kaunas tęsia viešųjų miesto erdvių „desovietizaciją“. Ankstyvą antradienio rytą Aukštuosiuose Šančiuose demontuota ir išvežta K. Bogdano skulptūra „Karys“. Artimiausiu metu taip pat bus atsisveikinta su paminkliniu akmeniu keturiems komunarams K. Baršausko gatvėje. Istoriškai vertinami ir tekstai, iškalti ant stelų, žyminčių karo belaisvių palaidojimo vietas Aleksote bei VI forto teritorijoje. Nuo specialistų išvadų priklausys pastarųjų objektų likimas.

Įvertinus istorinį kontekstą, galimas sąsajas su Rusija, okupaciniu režimu ar tarybine ideologija, šiandien Aukštųjų Šančių kapinėse nukelta K. Bogdano „Kario“ skulptūra. Sovietinį reliktą nukėlusi bendrovė „Kauno kranai“ skulptūrą pristatė į „Kauno švaros“ teritoriją. Čia ji bus laikinai saugoma, kol paaiškės galutinis kelionės taškas.
„Manome, kad „Karys“ ateityje galėtų papildyti „Grūto parko“ ekspoziciją. Jei parko šeimininkai kreipsis į Kauno miesto savivaldybę, toks prašymas tikrai bus svarstomas“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Pasak jo, sprendimą dėl skulptūros „paskolinimo“ turėtų priimti Kauno miesto savivaldybė taryba, kadangi pats paminklas formaliai išlieka miesto nuosavybe. Apie nukėlimo veiksmus buvo informuotas Kultūros paveldo departamentas (KPD), tačiau jų pritarimo šiuo atveju nereikėjo, nes minėta skulptūra neturėjo kultūros paveldo objekto statuso.

2016 m. Aukštųjų Šančių karių kapinės tapo kultūros paveldo objektu, tačiau joje esančioms „Kario“ ir „Motinos tėvynės“ skulptūroms paveldosauginis statusas nesuteiktas – kaip vertingoji savybė įteisintos tik paminklų vietos kapinių plane. Taip apsidrausta nuo galimų mėginimų čia statyti naujus ar perdarinėti esamus paminklus, kaitalioti jų užrašus.
„Motinos tėvynės“ skulptūra išliks savo vietoje. Gedinti motina, specialistų vertinimu, yra universalus ir net archetipinis simbolis. Ant jos tiesioginių sovietinių simbolių nėra pavaizduota.

Artimiausiu metu miestas atsisveikins su dar vienu sovietiniu palikimu – K. Baršausko gatvės paminkliniu akmeniu, žyminčiu keturių komunarų sušaudymo vietą. Objektas bus iškeltas, kai tik prie jo galės privažiuoti aptarnaujantis transportas. Šiuo metu tai neįmanoma dėl vykstančių remonto darbų.

Istorikai taip pat peržiūri ir kritiškai vertina tekstus bei simbolius ant sovietinių karo belaisvių palaidojimo vietas ženklinančių stelų. Tokių Kaune likę vos trys: Aleksote, Europos prospekte – lenta, primenanti apie nacistinės Vokietijos stovyklos Sovietų Sąjungos karo belaisvių palaidojimo vietą. Taip pat paminklinis akmuo, žymintis karo belaisvių palaidojimo vietą šalia VI forto teritorijos ir Aukštųjų Šančių karių kapinėse.

Antradienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba vienbalsiai pritarė Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės siūlymui erdvę greta Kalniečių parko pervadinti iš Čečėnijos aikštės į Čečėnijos Nepriklausomybės aikštę, taip pagerbiant už laisvę kovojusius čečėnus ir pirmąjį jų šalies prezidentą Džocharą Dudajevą bei paliekant aiškią takoskyrą nuo čečėnų tautybės asmenų, prisidedančių prie brutalios Rusijos karinės agresijos Ukrainoje.
 
Ryšių su visuomene skyriaus informacija