Žeimelyje įamžintas mokslininko Teodoro Grotuso atminimas

Kovo 26 dieną Pakruojo rajone, Žeimelyje, atidengtas paminklas mokslininkui, pralenkusiam laikui, Teodorui Grotusui. Paminklą sukūrė skulptorius Kęstutis Balčiūnas. Paminklas pastatytas Pakruojo rajono savivaldybės, Lietuvos mokslų akademijos Teodoro Grotuso fondo ir privačių rėmėjų lėšomis.

Neretai, kalbant apie šią asmenybę pabrėžiama, kad jo veikla, jei būtų gimęs vėliau, tikriausiai būtų įvertinta Nobelio premija.

Kaip teigiama Vikipedijoje, Teodoras Grotusas 1809–1812 metais pirmasis tyrė grandinines reakcijas. 1815 m. suformulavo fosforoscencijos dėsnį, teigiantį, kad šviesos išspinduliavimas priklauso nuo temperatūros.
1818 m. suformulavo du fotochemijos dėsnius, atrado elektrolizės reiškinį, sukūrė pirmąjį fotometrą, tinkantį naudoti ir kaip cheminį laikrodį.

1820 m. vienu metu su Tomu Zejebeku, bet nepriklausomai nuo jo, nustatė, kad elektros srovės reiškiniai metaluose ir tirpaluose yra identiški.

 Teodoras Grotusas 1816–1818 metais jis tyrinėjo Likėnų Smardonės mineralinius šaltinius ir nustatė jų vandens sudėtį, o tirdamas rodanidus atrado analitinės chemijos reakcijas, sukūrė kelis analizės būdus ir padarė teisingą išvadą, kad sieros vandenilio susidarymas siejamas su kalcio sulfato ir organinės medžiagos sąveika.

Teodoras Grotusas gimė 1785 m. sausio 20 dieną Leipcige, po Vokietiją keliaujančių Gedučių dvarininkų šeimoje. Puikų išsilavinimą gavo namuose – dabartinio Pakruojo rajono teritorijoje buvusiame Gedučių dvare, kur jį mokė samdyti kalbų, filosofijos ir filologijos mokytojai. 1803 metų rudenį jis pradėjo lankytis Paryžiaus Politechnikos mokyklą, kur klausė garsių profesorių Klodo Bertoleto, Antuano Furkrua, kitų mokslui nusipelniusių žmonių paskaitų. Lankė paskaitas ir kitose mokslo institucijose. Susipažinęs su galvaniniais reiškiniais ir įsitraukė į jų tyrimus.

1805 metais dalyvavo ekspedicijoje į Vezuvijų, domėjosi bioluminescenija, atliko sudėtingus vandens elektrolizės tyrimus, rašė šį procesą pagrindžiančią teoriją. Atvykęs į Romą išspausdino mokslinę studiją. Nedidelėje brošiūroje prancūzų kalba buvo atspausdintas pirmoji pasaulyje elektrolizės teorija.

1807 metais išrinktas Paryžiaus galvanikų draugijos nariu, 1808 metais – Turino mokslo ir menų akademijos nariu korespondentu, bet netrukus jis grįžo į Gedučius.

1817–1822 m. buvo seniausios mokslo draugijos dabartinės Latvijos teritorijoje – Kuršo literatūros ir meno draugijos (Kurländische Gesellschaft für Literatur und Kunst) narys.

Teodoras Grotusas Gedučių dvarelyje gyveno iki savo tragiškos mirties – 1822 m. kovo 26 dienos. Palaidotas dvaro laidojimo rūsyje. Vėliau mokslininko palaikai buvo perkelti kitur, bet kapas taip ir liko nežinomas.

1994 metais Lietuvos mokslų akademija ir baronų von Grotthussų giminės įsteigė  Theodoro Grotthuso fondą. Pagal jo nuostatus kasmet turi būti įteikiama stipendija pasižymėjusiam jaunuoliui, studijuojančiam chemijos dalykus, o kas 5 metai – premija ir atminimo medalis mokslininkams, tyrinėjantiems T. Grotthusso veiklą ar pasižymėjusiems įamžinant šio mokslininko vardą.


Karolina Baltmiškė
N. Brazausko ir Pakruojo rajono savivaldybės nuotr.