90-metį švenčiantis Žemaičių muziejus „Alka“ tiesia tiltus tarp istorijos ir šiandienos

Kartais būna, kad pats muziejus yra tarsi įdomus eksponatas su išskirtine savo istorija. Kaip tik toks – Žemaičių muziejus „Alka“, minintis įkūrimo 90-metį. Reikšmingam įvykiui įprasminti ant pirmojo muziejaus pastato Birutės gatvėje žiemą atidengta atminimo lenta, o šiandien Telšiuose organizuojamas minėjimo renginys – konferencija „Žemaičių muziejus „Alka“: nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno“.

1932 m. vasario 16 d. Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“ paskelbė muziejaus įkūrimo aktą. Padėdamas kertinį muziejaus pastato akmenį, pirmasis jo direktorius ir įkūrėjas Pranas Genys sakė: „Čia, po šia pastoge, kuriai pamatus mes šiandien padedame, bus apgyvendinta žemaičių tautos siela, kuri yra nepaprastai gili, švelni ir meniškai didžiai kūrybinga, ir pajėgi. Čia ras malonią sau globą nežinomų liaudies dailininkų kūriniai, kupini liūdesio ir dieviško dvasios skausmo smutkeliai, švelnių lyriškų motyvų liaudies meno drožiniai ir kita. Čia taip pat ras sau vietą iš senkapių prikelta mūsų priešistorinių senelių kultūra, turinti nepaprastai turiningą kompoziciją ir aukštą estetinę nuovoką. Tai mūsų žalvario, akmens amžiaus kultūra. Tokia yra kultūrinė šių rūmų misija“.

Pastangos buvo ne veltui. Tai buvo vieninteliai nauji muziejaus rūmai, tarpukariu pastatyti Lietuvos provincijoje. Per devynias dešimtis metų Žemaičių muziejus „Alka“ tapo svarbiausiu muziejumi Žemaitijoje nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno su daugiau kaip 154 tūkst. eksponatų.

Pastaruosius dešimtmečius muziejus plėtė savo paslaugų spektrą, augino lankytojų skaičių, prie muziejaus prijungti šie padaliniai: Žemaičių kaimo muziejus, Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose, Telšių ješiva, Rainių Kančios koplyčia, o netrukus lankytojams duris atvers ir Sakralinė ekspozicija, įrengta buvusiame Bernardinų vienuolyne.

„Kad ir į kokią gilią praeitį mus nuvestų muziejai, ne mažiau svarbu jų ryšys su šiandiena, su vietos kontekstu, su gebėjimu būti ryškia miesto ar regiono dalimi. Žemaičių muziejus „Alka“ – puikus to pavyzdys. Jo padaliniai mums atskleidžia ir žydiškąjį palikimą Telšiuose, ir Žemaitijos kaimo peizažą, ir bažnyčios istorijos puslapius, ir vertingus meno kūrinius. Visa tai mums parodo, koks unikalus buvo ir yra šis kraštas, kokie nepaprasti žmonės rašė ir teberašo jo istoriją“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, atvykęs pasveikinti šiandieninės konferencijos dalyvius ir muziejaus kolektyvą.

Pasak viceministro, devyni šio muziejaus dešimtmečiai keitė ne tik jo veidą, bet ir pačius Telšius. Keičia ir dabar: įgyvendinami projektai atnaujins paties muziejaus veidą, bet taip pat ir gerokai praturtins Telšius. Jau netrukus Telšiai taps ir Baltijos muzeologijos centru. Įprastai čia susiburia trijų Baltijos šalių muziejininkai, o šiemet į jų būrį įsilies ir už savo laisvę kovojančios Ukrainos muziejininkai.

Žemaičių muziejuje „Alka“ nuolat vyksta skirtingo turinio renginiai, organizuojamos edukacijos, rengiamos konferencijos, pristatomos parodos, inicijuojami sutarčių pasirašymai, kitų institucijų šventiniai minėjimai. „Esame unikalūs, nes mūsų ekspozicijos pripildytos ne tik dokumentų ar meno kūrinių kopijomis, bet daugiausia eksponatais – originalais, kurie atskleidžia ypač svarbias mūsų valstybės virsmo temas. Galimybę pamatyti tikrą milijonus kainuojančią istorinę vertybę suteikia nedaug muziejų. Todėl Žemaičių muziejus „Alka“ žinomas ir vertinamas visoje Europoje ne tik dėl itin turtingo rinkinių lobyno, bet ir dėl tam tikrų atskirų unikalių eksponatų, kurių „gyvai“ pamatyti atvyksta menotyrininkai ir kolekcininkai iš viso pasaulio“, – sako muziejaus direktorė Eva Stonkevičienė.

Kultūros įstaigos vadovės nuomone, kokybiškam darbui vystyti ir aukštiems rezultatams pasiekti nepaprastai svarbus produktyvus komandinis darbas ir kultūros politiką formuojančių institucijų bei organizacijų dėmesys. „Jaučiamės tvirtai ir užtikrintai, kad einame teisinga kryptimi. Džiugu, kad visada sulaukiame palaikymo, patarimų, o kilus problemoms – operatyvios pagalbos iš savo tiesioginių vadovų Kultūros ministerijoje“, – džiaugiasi direktorė.

Žemaičių muziejus „Alka“ kasmet sulaukdavo daugiau kaip 60 tūkst. lankytojų per metus, tačiau nuo pernai tiek pagrindinis muziejaus pastatas, tiek Žemaičių vyskupystės muziejus uždaryti rekonstrukcijai, daug muziejinių eksponatų deponuota į kitų savivaldybių ir respublikinius muziejus.

Žemaičių muziejus „Alka“ šiuo metu įgyvena du Europos Sąjungos investicinius projektus, pagal kuriuos bus atliekamas kapitalinis remontas ir atnaujintos ekspozicijos muziejaus pagrindiniame pastate Telšiuose ir Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose. Šie projektai – galimybė ir proga pritaikyti turimus kultūrinius resursus bei erdves šiuolaikiniam lankytojui.

„Tikiu, kad po rekonstrukcijų visuomenė naujai atras Žemaičių muziejų „Alka“ ir Žemaičių vyskupystės muziejų. Kuriame inovatyvią, atvirą kultūros įstaigą, saugančią vertybines tradicijas. Bus išplėstos ekspozicijų erdvės, atvertos uždarytos patalpos lankytojams, kad pasiektume viso muziejaus ekspozicijų naratyvo vientisumą, sukurdami emocinį istorijos ratą. Jau visai netrukus pakviesime lankytojus į Žemaitijos regioną reprezentuojantį vieną moderniausių muziejų Lietuvoje, kuriame bus galima ne tik pačiam dalyvauti istoriniuose pasakojimuose, bet ir pasiklausyti autentiškų varpų gaudimo Varniuose, išgerti puodelį kavos muziejaus terasoje Telšiuose, rasti erdvę paskaityti knygą, paragauti žemaitiškų patiekalų Žemaičių kaimo muziejaus kavinukėje ar įsigyti vietinių meistrų kurtų dirbinių suvenyrų parduotuvėlėje“, – sako muziejaus vadovė E. Stonkevičienė.

Žemaičių muziejaus „Alka“ nuotrauka