6 savivaldybės prašo Vyriausybės didinti finansavimą valstybės keliams

Vyriausybei neplanuojant kitų metų biudžete papildomo finansavimo valstybės keliams, net šešios žiedinės savivaldybės ragina priimti ryžtingus sprendimus ir gelbėti vis prastėjančią kelių infrastruktūrą. Finansavimo nepakanka ne tik užtikrinti elementarią kelių kokybę, bet ir vykdyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos su savivaldybėmis pasirašytas bendradarbiavimo sutartis. Klaipėdos rajono savivaldybės inicijuotą rezoliuciją Vyriausybei ir Seimui palaiko ir kitos žiedinės savivaldybės.

Jau dabar net kas ketvirtas kelias iš dešimties nebeatitinka elementarios kokybės reikalavimų ir tai kelia sunkumų ne tik gyventojams, bet ir visai ekonomikai. Apie tai kalba savivaldybės, ekspertai, ekonomistai, pabrėžiantys, kad prastėjantis kelių tinklo rezultatas – griūvantys tiltai, nepakankama ir nesaugi kelių infrastruktūra, kuri atbaido ir investuotojus, ypač regionuose.

„Vyriausybė privalo didinti finansavimą valstybės keliams. Lietuvos automobilių kelių direkcija jau atvirai sako – nebevykdys su savivaldybėmis pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių. Nebevykdys, nes tam tiesiog neturi pinigų. Toks valstybės požiūris reiškia, kad mūsų, savivaldybių, norai kuo greičiau sutvarkyti per gyvenvietes einančius valstybės kelius nusikelia neribotam laikui, nors tam esame pasiruošę prisidėti net savo biudžeto lėšomis“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Ir tai ne tik Klaipėdos rajono problema. Su ja susiduria visos, o ypač žiedinės, savivaldybės, per kurias eina tranzitiniai keliai su dideliais transporto srautais. Todėl Klaipėdos rajonas inicijavo rezoliuciją ir su Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Alytaus ir Šiaulių rajonų savivaldybėmis ragina Vyriausybę ir Seimą, formuojant kitų metų valstybės biudžetą, priimti ryžtingus sprendimus dėl finansavimo didinimo šalies keliams.

Iki šiol Klaipėdos rajone, bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija, pavyko rekonstruoti tik Kretingos plentą Gargžduose, Klaipėdos ir Žalgirio gatves Priekulėje, tačiau Ežero gatvė Sendvaryje, Klaipėdos gatvė Kretingalėje ir kitos sutartys su Kelių direkcija, ko gero, ir toliau gulės stalčiuje, nes kol kas net kitų metų valstybės biudžeto projekte daugiau papildomų lėšų valstybės keliams neskiriama.

„Ką tai reiškia? Ogi tai, kad ilgus metus nespręstos problemos, kurioms jau tikėjomės radę sprendimą sudarę bendradarbiavimo sutartis ir skyrę savo lėšų, ir toliau tęsis dėl to, kad Vyriausybė tam neskiria finansavimo. Tai ne tik nepateisinti mūsų visų lūkesčiai, bet ir įsipareigojimų nesilaikymas, o svarbiausia, kad vienos iš pagrindinių rajono gatvių ir toliau liks be padoraus asfalto, šaligatvių, apšvietimo, perėjų. Dar vienas įrodymas, kad iš Vyriausybės rūmų regionų problemos sunkiai matomos“, – svarsto Bronius Markauskas.

Rezoliucijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad finansavimas valstybės keliams nėra didinamas, nors pačios Susisiekimo ministerijos strateginis tikslas – per ateinantį dešimtmetį prastos būklės kelių tinklą sumažinti beveik tris kartus – iki 15 proc. Savivaldybės mano, kad šis tikslas taip ir liks popieriuje, nes net pati Lietuvos automobilių kelių direkcija pabrėžia, kad norint, jog kelių tinklas bent jau neprastėtų tam jau kitąmet reikia prie esamo finansavimo papildomai skirti dar 400 mln. eurų. Tačiau bent jau kol kas jų norai Vyriausybėje yra negirdimi.

„Išties nesuvokiama, kaip galima nesuprasti, kad finansavimą kelių infrastruktūrai didinti būtina, nes priešingu atveju šalies kelių būklė tik blogės ir kasmet reikalaus vis didesnių investicijų. Kažkada pašiepdavome kaimynus lenkus dėl jų kelių, tačiau dabar lieka tik pavydžiai žiūrėti ir klausytis juokelių apie savo šalies kelius“, – teigia Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Ernesta Badalova,

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja