4 pamokėlė

Saluton karaj!

Prisiminkime:
Mi estas Brigita. Aš esu Brigita.
Vi estas Viktoras. Tu esi Viktoras.

Kiti vienaskaitos įvardžiai:

Ci estas poeto. Tu esi poetas.

Įvardis „ci“ yra familiarus ir esperanto kalboje labai retai vartojamas.

Li estas Tadas. Jis ….. ……
Ŝi estas Sonata. Ji … …….
Ĝi estas hundo.            Tai (Jis) yra ŝuo.
Ĝi estas serpento.         Tai (Ji) yra gyvatė.
Ĝi estas alfabeto.          Tai yra abėcėlė.
Ĝi estas domo. Tai yra namas.

Įvardis „ĝi“, reiškia „jis/ji“ ir „tai“ kai kalbama apie gyvūnus ar daiktus.

Kalbant apie gyvūnus, kartais sakoma „li/ŝi“, jei tai yra mylimas naminis gyvūnėlis, tačiau toks vartojimas nenorminis.

Daugiskaitos įvardžiai:

Ni estas esperantistoj.                        Mes esame esperantininkai.
Vi estas studentoj.                             Jūs esate studentai.
Ili estas aktoroj.                                 Jie yra aktoriai.
Ili estas kantistinoj.                           Jos yra dainininkės.
Ili estas fruktoj.                                 Tai (Jie) yra vaisiai.
Ili estas floroj.                                   Tai (Jos) yra gėlės.

Veiksmažodžiai nekaitomi asmenimis, veiksmažodžio asmenį parodo veiksnys arba įvardis.
Esperanto kalboje, kaip ir lietuvių kalboje, kartais veiksnys neįvardijamas, tačiau tik beasmeniuose sakiniuose gali nebūti nei veiksnio, nei įvardžio.

Pavyzdžiui:

Sakoma – koks tėvas, toks ir sūnus. Oni diras – kia patro, tia filo.
Manoma, kad reforma yra būtina. Oni pensas, ke reformo estas necesa.

Įvardis „oni“ yra neapibrėžtas ir vartojamas kai sakinyje reikia veiksnio.

Jei sakinys nėra beasmenis, prie veiksmažodžio būtinai turi būti įvardis, kad žinotume veiksmažodžio asmenį ir skaičių.

Opinias – matome laiką (galūnė -as), bet nematome asmens;
Mi dormas – Aš miegu,
Li dormas – Jis miega ir t. t.

„Vi“ reikšmė „tu“ ar „jūs“ paaiškėja iš konteksto.

Mes jau išmokome kelis esamojo laiko veiksmažodžius: estas, diras, pensas…

Aišku, kad veiksmažodžių esamojo laiko galūnė yra „–as“.

Išmokime dar keletą dažnai reikalingų veiksmažodžių, bet pakeiskime jų galūnę, kad būtų veiksmažodžio bendratis:

Esamasis laikas	Bendratis	Bendratis lietuviškai
Estas	Esti	?
Diras	Diri	?
Pensas	Pensi	?
Laboras	Labori	Dirbti
Havas	?	Turėti
Skribas	?	Rašyti
Legas	?	Skaityti
Iras	?	Eiti
Lernas	?	Mokytis
Instruas	?	Mokyti
Ripetas	?	Kartoti

Veiksmažodžio bendraties galūnė yra „-i“.

Pakeiskite veiksnį įvardžiu ir išverskite:

Tėvas dirba. Li laboras.
Mi ripetas.
Dainininkė yra graži. .. ….. …..
Istorija moko. .. ………
… …..
Aktorės eina. … …..
Mokomės. .. ……
Tu ir tėvas turite. .. … .. …..
Profesoriai galvoja. … …….
Studentė rašo .. …….
Poetas skaito .. ……

Susipažinkime su skirtimi (artikeliu) „la“. Lietuviams ją išmokti sunkoka. Mokantiems anglų kalbą daug lengviau, nes skirtis vartojama analogiškai kaip anglų kalbos „the“.

La universitato = tas jums žinomas universitetas.
La fama poeto = tas jums žinomas įžymus poetas.
La altaj domoj = tie jums žinomi aukšti namai.

Žodelis „la“ rodo, kad kalbama apie tam tikrą dalyką, kurį žino asmuo,
su kuriuo kalbama arba tas dalykas jau buvo paminėtas.

Skirtis „la“ būtina šiais atvejais:

1.	Minima tai, apie ką jau buvo kalbėta anksčiau.	Ĝi estas biblioteko. La biblioteko estas granda kaj riĉa.
2.	Kalbama apie tai kas yra žinoma, nes kitas anksčiau minėtas dalykas patvirtina jo egzistavimą.	Mia aŭto estas malnova kaj la motoro ne funkcijas –Mano automobilis senas ir jo variklis neveikia.
3.	Sakinio dalis turi pažyminius ar papildinius, padedančius suprasti apie ką kalbama.	Ni biciklis al la urbo Vilnius. – Keliavome dviračiais į Vilniaus miestą.
4.	Kalbama apie bendrai žinomus dalykus.	La ĉielo estas blua. – Dangus mėlynas.
5.	Kalbama apie unikalų, vienintelį dalyką.	La prezidento diras. – Prezidentas sako.
6.	Akivaizdus, matomas ar žinomas dalykas apie kurį kalbama.	La studentoj estas vere diligentaj. – Studentai yra tikrai stropūs.
7.	Įvardinant kalbas.	Mi parolas la litovan lingvon. – Aš kalbu lietuviškai (lietuvių kalba).
8.	Kai reikia pabrėžti, išskirti (kur lietuviškai vartojame įvardžiuotinę formą).	La Nigra maro – Juodoji jūra.

Neoficiali taisyklė: jei tinka įvardis „tas“, tiks ir skirtis „la“, o jei įvardis netinka, nereikia ir skirties: la tri homoj – tie trys žmonės.

„La“ nebuvimas reiškia, kad kalbantysis spėja, jog pašnekovas nežino apie kalbamą dalyką.

Instruisto iras – mokytojas eina.

Mokytojas eina, bet kalbantysis nėra tikras kuris tai mokytojas, arba mano, kad pašnekovas nepažįsta to mokytojo, arba nesvarbu, kuris mokytojas eina.

La instruisto iras.

Kalbantysis nori pranešti, kad eina mokytojas, kurį tikriausiai pašnekovas pažįsta, arba nori nurodyti konkretų mokytoją.

Pabandykite prisiminti žodžius iš šios ir ankstesnių pamokėlių ir išversti:

Yra dvylika esperantininkų. Jie mokosi. Esperantininkai skaito, rašo, kartoja.
Jis yra profesorius. Profesorius dirba, jis moko. Profesoriai galvoja ir moko galvoti.
Aš ir tėvas dirbame. Tėvas yra chirurgas. Aš esu teisininkas.
Skaitoma ilga poema. Aktorius yra geras!
38 nauji studentai mokosi. Studentai yra stropūs.

Kitą pamoką pasimokysime daiktavardžių vietininko ir moteriškosios giminės. Išmoksime pasakyti profesijas.

Ĝis revido! – Iki pasimatymo! (T. y., jei nežinome kada pasimatysime.)
Ĝis la revido! – Iki (sutarto) pasimatymo! (T. y., jei sutarėmė tikslų susitikimo laiką.)

Gražina Opulskienė

Ankstesnes pamokėles rasite čia:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/3-pamokele
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/2-pamokele
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/1-pamokele
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/svarbiausi-tarptautines-esperanto-kalbos-bruozai