„Sceną aš sapnuoju kone kiekvieną naktį. Visus teatro užkaborius esu išvaikščiojęs sapne ir visus kolegas ten sutikęs… Prabundu šalto prakaito išpiltas ir mąstau, kad teatras per tiek metų man jau kauluose, smegenyse, visame kūne… Negali to atsikratyti, nes teatre praleidai…