„TEDxVilnius 2017“: žmogui padėsime atpažinę jo kančią

Šiandien vykstančioje inovacijų ir idėjų konferencijoje „TEDxVilnius 2017“ publika išgirdo pranešimų, skatinančių megzti dialogą apie socialines problemas. Antroje konferencijos dalyje kalbėjo Savižudybių prevencijos koordinatorė iš Kupiškio rajono Valija Šap, taip pat Carrie Beckwith-Fellows iš Anglijos, kuri autizmo diagnozę išgirdo tik 35-erių. 

„Labas rytas, įvykių nėra, gražios dienos“. Valijai Šap ir jos komandai Kupiškio rajone teko daug ir sunkiai dirbti, kad savo elektroninio pašto dėžutėje išvystų tokius policijos pareigūnų žodžius. 

Dar 2012 metais psichologų kongrese moteris sužinojo, kad Kupiškio rajonas savižudybių skaičiumi du kartus viršija Lietuvos vidurkį, kuris ir taip užima pirmaujančias pozicijas pasaulyje šioje negailestingoje statistikoje.

„Esu čia tam, kad sugriaučiau mitus, jog problemos sprendimu turi rūpintis valstybė ir paprastas žmogus nieko negali padaryti“, – kalbėjo ji, – „Tam tereikia labai nedaug – išmokti išgirsti ir atpažinti kenčiančio žmogaus mums siunčiamus ženklus ir žinoti, kaip į juos reaguoti“. 

Parodžiusi iniciatyvą krašte, kuriame gyvena, V. Šap surado bendraminčių, pasiryžusių dirbti savižudybių prevencijos sklaidos labui. Didžiausias iššūkis buvo tai, kad specialistams ne tik stigo žinių, kaip atpažinti savižudybės riziką, bet jie nežinojo ir kaip reaguoti į tokius atvejus, kur nukreipti tokį žmogų pagalbos.

V. Šap organizavo mokymus, sudarė savižudybės rizikos algoritmus ir pritaikė praktikoje. To pasekoje per ateinančius mėnesius besikreipiančių pagalbos į psichologus padaugėjo 3-4 kartus. 

„Vienu atveju pakako tiesiog būti šalia žmogaus, kitu atveju – jam padėti spręsti konkrečias problemas, o kartais, tiesiog, kautis dėl jo gyvybės“, – teigė V. Šap.

Žmogaus elgesys parodo jo ketinimus

Šiuo metu jau akivaizdu,  kad V. Šap iniciatyva davė apčiuopiamų rezultatų – nuo pernai Kupiškio rajone užfiksuotų 15 savižudybių jų šiais metais buvo 4. Bet moteris neskuba džiaugtis, nes tema išlieka skaudi ir trapi. 

Specialistė ragino kiekvieną mūsų atkreipti dėmesį į šalia esantį, pasirūpinti juo. Pasak jos, pirmiausia apie savižudiškas mintis gali signalizuoti pasikeitusi žmogaus savijauta. „Tai gali atsispindėti ir jo elgesyje, kai pradedama domėtis savižudybės būdais bei priemonėmis,“ – sakė   moteris. Taip pat labai svarbu sureaguoti, jei po ilgą laiką trunkančios prislėgtos nuotaikos žmogus staiga, be jokios svarios priežasties atrodo daug linksmesnis, žvalesnis. Gali būti, kad žmogus nusprendė nusižudyti, o radęs savo problemų sprendimo būdą jaučia palengvėjimą“,– sako ji.

V. Šap teigia, kad tokiu atveju svarbu kalbėtis su tokiu žmogumi, parodyti, kad jis ne vienas. Galima netgi tiesiai paklausti: „Ar galvoji apie savižudybę?“.

Autistai mokomi užsidėti kaukę

Valija Šap scenoje pakeitusi anglė Carrie Beckwith-Fellows atskleidė kitą savižudybių reiškinio pusę – kai ji mėgino nusižudyti, aplinkiniai šiuos ketinimus įvardino savanaudiškais. Jos pranešimas koncentravosi į tai, kaip svarbu, kad aplinkiniai suvoktų tavo būseną ir jos nenuvertintų.

Carrie Beckwith-Fellows serga Ehlers-Danlos sindromu (EDS) – kompleksiška ir mirtina liga, kuri pažeidžia kūną. Tačiau ilgą laiką ją kankino ir visai kita liga, apie kurią ji sužinojo tik 35-erių – moteriai buvo nustatytas autizmas. Diagnozė C. Beckwith-Fellows paaiškino tai, kodėl ji ligšiol nesugebėjo adekvačiai reaguoti į savo būsenas.

„Autizmas yra toks sutrikimas, kuris turi įtakos žmogaus bendravimui, jo aplinkos suvokimui. Mes galime jausti labai stiprias emocijas, bet nemokame jų įvardyti. Aš jaučiu apsunkimą galvoje, bet nemoku pasakyti, kad man, tiesiog, liūdna“, – atviravo C. Beckwith-Fellow.

Savo pranešime moteris akcentavo, kad ji nuo mažens išmoko užsidėti kaukę ir gyventi pagal normas, kurias sukuria visuomenė: kaip reikia elgtis, kokie yra mandagumo kriterijai. 

Taip daro daugelis neatpažintų autistų ir paslepia savo tikrąjį identitetą ir prigimtines savybes. „Ypač jaunos mergaitės išmoksta slėpti savo autizmo požymius. Jos taip prisitaiko prie visuotinai priimtų normų ir net negalima suprasti, jog po tuo – autizmas. Iš tiesų toks savęs maskavimas labai vargina ir žaloja savo asmenybės suvokimą“, – sakė ji. 

C. Beckwith-Fellows šiuo metu rašo tinklaraštį, kuriame atskleidžia savo istoriją ir mintis apie savo ligą bei ragina žmones išmokti kiek kitomis akimis pamatyti sergančiuosius.

Nuotraukų autorė: Laima Penekaitė