NAUJIENOS

Žvejybos kontrolėje žmones keičia modernios technologijos

Kategorija:

Miestas:
Nuo gegužės mėnesio Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai seka strimelių ir šprotų kelionę nuo jų sugavimo iki lėkštės ant mūsų stalo. Kaip pažymi tarnybos Stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjas Tomas Kazlauskas, pasibaigus dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, taip bus sekama visų sugautų žuvų istorija.
 
Didysis laimikis Lietuvos nepasiekia
 
Šiuo metu Lietuva turi 145 žvejybinius laivus. Iš jų septyni laivai žvejoja tolimuosiuose vandenyse. Tai didieji 40-140 metrų ilgio laivai. Lietuvos žvejybinis laivas „Margiris“ – vienas iš didžiausių pasaulyje. Jo ilgis 136,12 metrų. Tokio dydžio laivų pasaulyje dar turi Olandija. „Lietuvos didieji laivai žvejoja prie Mauritanijos, Maroko, Čilės, Kanados. Juos galima sutikti prie Islandijos, Grenlandijos, Norvegijos. Svalbardo teritorijoje laivai su lietuviškomis vėliavomis gaudo krevetes,– šalies žvejybą apžvelgia pašnekovas.–Tokiu būdu yra istoriškai susiformavusios bei nuolat formuojamos Lietuvos žvejybos galimybės ir kiekvienais metais tuose vandenyse mūsų šalis gauna žvejybos kvotas. Žvejybos apimtys yra nustatomos vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, kurioms sudaryti viena iš priemonių yra sugautų žuvų apskaita.“
Pernai didieji žvejybos laivai sugavo per 83 tūkst. tonų žuvies. Didžiausia kvota suteikiama pelaginėms žuvims. Tai jūrų ešeriai, putasu (šiauriniai žydrieji merlangai), skumbrės, stauridės, sardinės, sardinėles, pelamidės. Šios žuvys gyvena maždaug viduriniame–viršutiniame vandens sluoksniuose. Jos nemigruoja vertikaliai ir niekada negyvena ant dugno ar apatiniuose vandens sluoksniuose. Paprastai šios žuvys plaukioja tuntais, tad žvejybiniam laivui lieka tik tuos tuntus aptikti. „Pavyzdžiui, „Margiris“ vienu metu gali pagauti ir 100 tonų žuvies. Nenuostabu, kad žvejybai tokiais dideliais laivais nepritaria žalieji. Prieš porą metų ant Olandijos didžiojo laivo inkaro jie buvo įsirengę palapines ir taip neleido laivui išplaukti“, – apie žvejybos problemas užsimena Tomas Kazlauskas.
Lietuvos žvejybiniai laivai gaudo ir kitą žuvį, turinčią didelę paklausą daugelyje pasaulio šalių. Deja, kaip pastebi Stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjas, didžiųjų laivų žuvis Lietuvos nepasiekia. Ji iškraunama užsienio valstybių uostuose. Taigi Lietuvai skiriamos žvejybos kvotos šalies gyventojų stalo turtingesniu nepadaro. T. Kazlausko manymu, tai lemia kelios priežastys. Pirmiausia didiesiems laivams, žvejojantiems už tūkstančių kilometrų, ekonomiškai nenaudinga plaukti į Klaipėdą. Kita priežastis –maža ir nemoki Lietuvos rinka.
Tad kitose šalyse iškraunama ir parduodama pagal Lietuvos kvotas sužvejota žuvis papildo šalies biudžetą per mokesčius.
Didžiųjų žvejybinių laivų, plaukiojančių Atlanto vandenyne ir Ramiojo vandenyno pietiniuose rajonuose, kontrolė vykdoma naudojant nuotolines sistemas. „Laivo kapitonas yra atsakingas, kad sugautas žuvų kiekis būtų iškart įvestas į elektroninį žvejybos žurnalą. Taigi Žuvininkystės tarnyba kiekvienu metu gali matyti, kiek žuvies, kada ir kur sugavo konkretus laivas. Kita patikra – uoste iškraunant žuvį ar net jūroje žvejybos metu. Nepaisant, kuriame uoste laimikis iškraunamas, jo kiekis yra apskaitomas automatizuotų sistemų pagalba. Kadangi Lietuva yra vieningo ES žvejybos stebėsenos ir kontrolės tinklo dalis, kiekvienu momentu galime matyti, ar atitinka sugautų ir iškrautų žuvų kiekiai, ar neviršyta atitinkamos žuvies kvota. Ši kryžminė kontrolės sistema leidžia efektyviau stabdyti „juodosios“ žuvies patekimą į rinką, o tuo pačiu ir išsaugoti žuvų išteklius, – skyriaus veiklą pristato T. Kazlauskas.– Be to, yra ir tiesioginės patikros, kai inspektoriai vandenyne inspektuoja žvejybos laivus ir patikrina, ar į elektroninių žvejybos žurnalų sistemą įvesti duomenys atitinka realius sugavimus. Žuvininkystės tarnyba turi du žvejybos kontrolę užtikrinančius inspekcinius laivus, bet jie inspektuoja tik Baltijos jūroje. Tolimųjų žvejybos rajonų tarptautinėse žvejybos kontrolės misijose dalyvaujantys inspektoriai savo darbą atlieka Europos Sąjungos arba trečiųjų šalių žvejybos kontrolę užtikrinančiuose inspekciniuose laivuose. Per šias tarptautines misijas, du skirtingų šalių žvejybos kontrolės inspektoriai dirba viename inspekciniame laive, kuriam atitinkamais metais būna paskirta vykdyti žvejybos kontrolę užtikrinančius veiksmus konkrečioje tarptautinių vandenų akvatorijoje. Lietuva kasmet dalyvauja trijose tokiose misijose – viename Kanados inspekciniame laive ir dviejuose Europos Sąjungos inspekciniuose laivuose. Misija trunka dvi-keturias savaites.
„Pagrindinis žvejybos kontrolės, kaip ir žvejybos kontrolės tarptautinių misijų, tikslas – išsiaiškinti, ar nepergaudomos žvejybos kvotos, nepažeidžiamos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės, kurios kiekvienos valstybės jurisdikcijai priklausančiuose akvatorijose yra specifinės, o tarptautiniuose vandenyse, pagal susitarimą taikomos vienodos“,– pastebi pašnekovas.
Kiekvienais metais Žuvininkystės tarnybos pareigūnai Atlanto vandenyne bei Baltijos jūroje atlieka per 1000 žvejybos inspekcijų, patikrindami Lietuvos bei užsienio valstybių laivus. T. Kazlausko teigimu, pernai inspektuota 19 žvejybos laivų. Verslinės žvejybos pažeidimų pasitaiko, tačiau šiurkščių pažeidimų – labai retai.
Lietuvos žvejybos laivus, pagal tarptautinius susitarimus inspektuoja užsienio inspektoriai, kaip ir Lietuvos inspektoriai inspektuoja užsienio žvejybos laivus.
 
Žvejyba Baltijoje ir priekrantėje
 
Apie 30 laivų žvejoja atviroje Baltijos jūroje. Šie laivai nėra itin dideli, dauguma – apie 25 metrus. Likusieji, mažiausieji laivai žvejoja Baltijos jūros priekrantėje. Priekrantės žvejyba verčiasi daugiau kaip 50 įmonių. Pernai Baltijos jūroje ir priekrantėje žvejojantys laivai sugavo per 19 tūkst. tonų žuvies. Baltijos jūroje pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys yra strimelės, šprotai, menkės. 2016 m. Lietuvai buvo suteikta kvotų: šprotams – 10125 t; strimelėms (centrinėje Baltijos jūros dalyje) – 5182 t; menkėms (rytinėje Baltijos jūros dalyje) – 2315 t; menkėms (vakarinėje Baltijos jūros dalyje) – 298 t. Pagrindiniame Baltijos jūros baseine buvo leidžiama sužvejoti 1486 lašišas.
Paprastai atviroje Baltijos jūroje ir jos priekrantėje žvejojantys Lietuvos žvejybos laivai išsikrauna Klaipėdos jūrų uoste. Šių žvejų veiklai kontroliuoti Klaipėdoje yra įkurtas Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyrius, kuriame dirba septyni specialistai. Jie stebi ir kontroliuoja žvejybą Baltijos jūroje, nuo kranto iš oro, atlikdami stebėjimo skrydžius bei nuotolinėmis informacinių sistemų priemonėmis.
Pasak T. Kazlausko, 2016 metais Lietuvos žuvininkystės tarnybos pareigūnai nustatė 21 žvejybos pažeidimus, iš kurių tik vienas buvo sunkus.
„Tačiau Lietuvos politika nėra baudimas už padarytus pažeidimus, o prevencija, kad pažeidimų būtų kuo mažiau, – sako pašnekovas. – Ne paslaptis, kad žvejybiniuose laivuose dirba daugiausia brandesnio amžiaus žmonių, kuriems nėra paprasta išmokti naudotis moderniomis sistemomis. Todėl didelį dėmesį skiriame mokymams, konsultavimui. Dabar jau matome, kad prevencinis darbas duoda savo rezultatų. Pažeidimų mažėja. Jei prieš dešimtmetį šiurkštūs pažeidimai būdavo padaromi dažnai,  pastaraisiais metais jų sumažėjo iki vieno ar dviejų per metus.“
 
Modernesnės sistemos – efektyvesnė kontrolė
 
Siekdama užtikrinti efektyvesnę žvejybos kontrolę, šių metų pavasarį Žuvininkystės tarnyba pradėjo įgyvendinti ambicingą žuvų atsekamumo projektą. „Nesenai buvo įdiegta nauja sistema, kuri užtikrina žuvų produktų atsekimą nuo žvejybos tinklo iki lėkštės. Įjungta trečia kryžminio patikrinimo grandis – žuvų perdirbėjai. Jie turi pateikti savo informaciją apie realizuotus žuvų produktų kiekius. Jų pateikti duomenys susiejami su pagautų ir iškrautų žuvų kiekiais, – naujovę pristato T. Kazlauskas. – Dabar yra dviejų metų pereinamasis laikotarpis, kai sistema taikoma tik kelioms žuvų rūšims – strimelėms ir šprotams. Perdirbėjai ir prekybininkai privalės pateikti informaciją, kiek ir iš ko įsigijo žuvį. Inspektoriai turi mobiliuosius prietaisus su programine įranga, kurie nuskaito atsekamumo informacijos lipduką ant žuvų produktų pakuotės ir išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje pamato visą parduodamų arba transportuojamų žuvų produktų kelio grandinę: iš kokio ji laivo, kada ir kur sugauta, kam parduota ir kur perdirbta.“
Šiuo metu Žuvininkystės tarnybos turimos žvejybos kontrolės sistemos yra tarp labiausiai pažengusių ir lygiuojasi su Vokietija ir Danija. Tik šios šalys ir Lietuva turi mobiliąsias programas, kurias naudoja elektroninių inspektavimo ataskaitų pildymui. „Diegiamos elektroninės inspektavimo ataskaitos dar labiau didina žvejybos kontrolės pareigūnų darbo efektyvumą. Nebereikia pildyti popierinių patikrinimo aktų, patikrinimų metu sugaištama mažiau laiko, o svarbiausia tai, kad informacija apie patikrinimą su žvejyba susijusio ūkio subjekto galima iš karto apsikeisti su kolegomis ir Lietuvoje, ir užsienyje, – apie modernių technologijų taikymą kontroliuojant ir stebint žvejybą pasakoja Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė. – Elektroninės inspektavimo ataskaitos modulis, leidžia mobiliajame įrenginyje pildyti patikrinimo aktus tikrinimo žvejybos laivus atviroje jūroje arba uoste metu, o taip pat tikrinant ūkio subjektus žuvų perdirbimo, prekybos vietose arba transportavimo metu. Žvejybos kontrolės inspektorius keliais mobiliojo telefono ar planšetinio kompiuterio ekrano palietimais gali susisiekti su Žuvininkystės duomenų informacinę sistema ir patikrinti, ar deklaruojami tikrinamo subjekto duomenys atitinka patikrinimo vietoje nustatytą faktą. Po to seka Elektroninės inspektavimo ataskaitos pildymas ir jos duomenų išsiuntimas atgal į sistemą. Tačiau bene didžiausias šių elektroninių ataskaitų privalumas, tai galimybė iš karto apsikeisti operatyvine informacija tarp visų Europos Sąjungos šalių narių.“
Darbas pelno pripažinimą
Kaip pabrėžia Žuvininkystės tarnybos Stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjas Tomas Kazlauskas, ES kasmet skiria paramą kontrolės sistemai tobulinti. Parama yra tikslinė konkrečioms užduotims įgyvendinti. „Metų pabaigoje veikla audituojama ir Lietuvos rezultatai sulaukia teigiamo įvertinimo. Visose ES audito ataskaitose pažymima, kad mūsų naudojamos sistemos ne tik atitinka ES lygį, bet ir yra pavyzdinės, o ES naudoja pažangiausias technologijas pasaulyje, – teigia R. Kazlauskas ir paaiškina, kad Žuvininkystės tarnybos specialistai aktyviai dalyvauja tokių sistemų kūrime ir diegime.– Dalyvaujame darbo grupėse, kuriame, tobuliname ir įgyvendiname sistemų moderninimui reikalingas technines priemones. Šiuo metu ES ypatingą dėmesį skiria kontrolės efektyvumo didinimui, bet ne didinant pareigūnų skaičių, o stiprinant nuotolines stebėjimo ir kontrolės automatizuotas sistemas. Malonu, kad Lietuva, vertinant naudojamas kontrolės technologijas, jau kuris laikas yra tarp pirmaujančių. Europos Komisijos išvadose Lietuvos žvejybos inspektoriai niekada nebuvo paminėti blogu žodžiu.“
Lietuvos žvejybos kontrolės pareigūnai mokosi kalbų, nuolat atsinaujina tarptautinėmis konvencijomis nustatytus darbo saugos jūroje pažymėjimus, aktyviai atstovauja Lietuvai tarptautiniuose susitikimuose dėl technologinių naujovių panaudojimo žvejybos kontrolėje galimybių, kasmet po keliskart dalyvauja įvairiuose Europos žvejybos kontrolės agentūros (EFCA) rengiamuose mokymuose inspektoriams.
Kaip teigia EFCA atstovė spaudai Patricia Sanchez Abeal, Lietuvos kontrolieriai, įgyvendinant Bendrąją žuvininkystės politiką, kvalifikuotai vykdo įsipareigojimus. Tam Lietuva turi optimalų kontrolės pareigūnų skaičių ir taiko vienas moderniausių technologijas ES. Europos Komisija Lietuvos kontrolinę sistemą įvardija kaip pavyzdinę ES ir rekomenduoja tokio lygio siekti kitoms šalims narėms. „Tiek Europos Komisija, tiek kitos organizacijos pripažįsta, kad šiuo metu labai svarbu fizinę kontrolę kuo labiau pakeisti technologijomis, ir smagu pripažinti, kad  Lietuva šioje srityje yra viena pirmaujančių tarp ES šalių“, – Lietuvos pastangas kuo daugiau investuoti į žvejybos stebėsenos ir kontrolės moderniausių technologijų diegimą apibūdina Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė.
 
Genovaitė Paulikaitė
Straipsnis pasklebtas "Vakarų eksprese"
http://www.ve.lt/naujienos/jura/zvejybos-kontrole-zmones-keicia-moderniosios-technologijos-1572575/

  • Edukacinės programos
  • Nakvynė

Turininga viešnagė Pakiršinio dvare

  • Pažink Latviją







Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė
Mano kraštas

Partneriai