Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė: mano širdis ten, kur Medvėgalis

Apie Šilalės rajoną, pirmųjų darbo tarybos nare patirtis dalijasi Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė

Gerbiama Vitalija, prabėgo metai, kai esate išrinkta į Šilalės rajono tarybą. Kuo Jums svarbūs tie vieneri metai?

Tikrai labai įdomūs ir intensyvūs metai. Man jie įdomūs ir politinės patirties prasme, ir asmeniškai. Nes tenka derinti gyvenimą tarp dviejų miestų – Vilniaus ir Šilalės. Daug laiko mašinoje (juokiasi). Vien kol nuvažiuoju iki gimtinės turiu beveik 3 valandas laiko mąstymui ir bendravimui telefonu. Daug reikalų sutvarkau.
Per šiuos metus supratau, jog norą daryti gerus darbus, iniciatyvas labai dažnai užmuša senųjų politikų interesų pinklės ir elementarus tingumas.

Jūsų, kaip tarybos narės, lūkesčiai ir galimybės.

Mes visi žinome, jog demokratinėje sistemoje galia laikosi daugumos rankose. Kol kas Šilalės rajono taryboje esame tik du valstiečiai. Todėl mūsų galimybės daryti pokyčius yra gana menkos. Nors įjungus visus diplomatijos ir komunikacijos variklius kartais pavyksta išjudinti sunkią biurokratijos mašiną.

Kokius svarbius sprendimus teko priimti per tuos metus?

Sprendimų būta ne mažai. Deja, dažnai jie nebuvo patys palankiausi rajono žmonėms. Ir nors mano kolega ir aš bandėme priešintis bei parodyti galimas neigiamas pasekmes, deja, jie buvo priimti. Tarp jų paminėčiau  dviejų kaimo mokyklų išlaikymą, kuris tik metams pratęsė jų agoniją.
Skaudžiausi sprendimai, kurie paveikia žmonių gyvenimą ilgam, taryba nusprendė uždaryti viešąją ambulatoriją Pajūrio miestelyje. Tai teko padaryti, nes valdantieji „pasistengė“, kad vietoj valstybinės ambulatorijos miestelyje veiktų monopolinė tarybos narės valdoma privati gydymo įstaiga. Toks politizuotas sprendimas atėmė galimybę miestelio gyventojams rinktis gydytoją. Be to, sunaikinus ambulatoriją keliolika žmonių neteko darbo, liko tuščios suremontuotos patalpos, be šeimininko liko už ES paramą pirkta medicininė įranga… Va tokiais atvejais tai pikta ir skaudu. Kai politinės ambicijos ima viršų prieš žmonių gerovę.

Kaip dažnai žmonės kreipiasi į Jus, kaip į rajono tarybos narę, ir nuo ko priklauso: galėsite padėti žmogui, ar ne?

Žmonės kreipiasi įvairiais klausimais. Dažniausiai gaunu žinutes socialiniuose tinkluose, kur esu aktyvi. Kiek galiu, tiek padedu. Kai kada tenka paskambinti merui ar vicemerui. Esu lydėjusi gyventojus ir pas specialistus savivaldybėje. Galimybės padėti kiekvienu atveju skirtingos. Bet aš niekada nelieku abejinga.

Kiekvienas susitikimas, darbas turi įtakos mūsų asmenybei, nes nieko nebūna atsitiktinio. Tai kokių naujų patirčių įgijote dirbdama tarybos nare?

Ko gero labiausiai vertinu galimybę būti arti savo krašto ir jo žmonių. Mokausi, jog visada būsi kažkam negeras, nors ir ginsi žmonių interesus. Tiesiog mažoje erdvėje daugelis žmonių yra susiję giminystės, draugystės ryšiais. Iš to gimsta labai daug verslo ir politinių interesų. Todėl tenka kaskart susitaikyti, jog priešų visada bus.

Kadangi kandidatavote ir tiesioginiuose mero rinkimuose, vadinasi, turėjote Šilalės rajono viziją, kokių rajono pokyčių siekiate ir kaip tie lūkesčiai pasiteisina?

Turėjau ir turiu Šilalės viziją. Rajonui verkiant reikia modernėti. Turime vytis kitus rajonus, nes, deja, visiškai pralaimime bet kokias lenktynes dėl investicijų. Nesugebame investuoti/panaudoti net valstybinių pinigų.
Visada sakiau, jog šį kraštą prikelsime tik pritraukę verslą, sukūrę darbo vietų. Žinoma, šalia to būtina kurti jo įvaizdį visos Lietuvos mastu, skatinti turizmą.

Šilalė dalyvauja pilotiniame projekte Tauragė+, kokias galimybes suteikia šis projektas ir kaip jis keičia Šilalės rajono gyvenimą.

Šis projektas atveria daug galimybių. Deja, ir čia Šilalė pralaimi kaimyniniam rajonams. Pagrindinė problema – savivaldybės administracijos vangumas kuriant projektus. Trūksta idėjų. Bandoma „prastumti“ praeitos valdžios projektus, kurių daugelis yra moraliai pasenę. Pavyzdžiui, yra nelogiška siūlyti daugiafunkcį sporto kompleksą, nes analogiškas jau statomas Tauragėje. Šio pilotinio projekto pagrindas – pasiekti, kad kiekviename rajone rastųsi viso regiono traukos objektas. Kol kas Šilalė šioje srityje neturi kuo pasigirti.

Kadangi jau pavasaris, ilgėjančios dienos ir vis labiau traukia bundanti gamta, noras pakeliauti, pamatyti seniai matytas ar dar nematytas vietas,  ar turite Šilalės rajone pamėgtas vietas, į kurias ir pati mėgstate nuvykti, ir svečius pasikviesti?

Mano širdis ten, kur Medvėgalis. Pati važiuoju ant aukščiausio Žemaitijos piliakalnio pasisemti energijos bent keletą kartų per metus. Ir svečius kviečiu ant jo užkopti. Be abejo, būtina aplankyti D. Poškos Baublius. Taip pat visus labai kviečiu aplankyti Laukuvos bažnyčią, kur visai neseniai buvo atrastas Art deco stiliaus interjeras. Tai viena iš nedaugelio tokių bažnyčių Europoje. Ir vienintelė Lietuvoje.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė
Nuotraukos iš pašnekovės archyvo