Visus atsakymus galima rasti savyje

„Prisimenu, gal prieš kokius ketverius metus užtikau straipsnį, kuriame buvo rašoma, kad po pasaulį pasklis žmonės, kurie budins kitus. Ir tada pajutau labai didžiulį norą būti tarp tų, kurie budina. Tik paskui pagavau save galvojant: kaip mokinsiu, jei nieko nežinau“, – prisimena kaunietė Daiva Laukaitytė.

Daiva paatvirauja, kad nuo vaikystės pasaulį matė kitaip nei daugelis aplinkui. „Nors turėjau draugų daug, bet jutau, kad esu ne tokia, kaip kiti. Man kildavo daugybė klausimų, į kuriuos man niekas neatsakydavo. Dažniausiai išgirsdavau: neklausinėk, taip turi būti. Gyvenau, kaip man išeina. Paauglystėje labai stengiausi būti tokia, kaip visi. O ir draugai man dažnai pasakydavo: neišsiskirk, prisitaikyk, būk kaip visi. Pabandžiau patapti mase, ir beveik pavyko. Bet tada, galima sakyti, aš nebebuvau aš“, – pasakoja Daiva .

Jos manymu, už nebuvimą savimi tenka sumokėti, patiriant įvairius gyvenimo smūgius. Netrūko jų ir Daivai. „Ir tada, vis dažniau pradėjau susimąstyti, kas ir kodėl vyksta, kodėl būtent man taip atsitinka. Pradėjau ieškoti atsakymų. Jų ieškojau vaizdo įrašuose, straipsniuose, knygos, domėjausi įvairiomis religijomis. Pirma pažintis su bažnyčia buvo, kai kartą nuėjau, paskatinta klasiokes iš religingos šeimos. Ėjau, nes buvau pavadinta bedieve. Kitokia nei visi. Nuėjau vieną, kitą kartą, bet man atrodė viskas labai keistai, o svarbiausia neradau atsakymų į man rūpimus klausimus. Po kurio laiko, lioviausi ten ėjusi. Praėjus daugeliui metų, vėl apsilankiau bažnyčioje. Nutariau atlikti išpažinti. Pasisakiau, kad labai ilgą laiką nesilankiau bažnyčioje, nes buvau nusivylusi kunigais. Išties, mano abi močiutės gyveno šalia kunigų, tad nuo vaikystės daugiau žinojau apie kunigų gyvenimą. Išbarė tada mane kunigas ir pasakė, kad aš padariau neatleistiną mirtiną nuodėmę. Mane tai sukrėtė. Išeidinėju iš bažnyčios. Širdyje liūdesys, bet paskui susimąsčiau: Daiva, ar tu tiki tuo? Negi Dievas gali kažko neatleisti? Tad gal ir tai prisidėjo prie mano ieškojimų. Ieškojau mokytojo. Susipažinau su įvairiais įdomiais žmonėmis. Bet vis negaudavau atsakymo į visus man kylančius klausimus. Ir kartą radau viena pokalbį facebook-e. Tai buvo pokalbis su Jevgenijum Černyš. Pajutau, kad tam žmogui pritariu visu šimtu procentų. Visas vidus pritarė jo mintims. Jis kalbėjo tai, kas mane domino. Pajutau norą susitikti su tuo žmogumi ir pabendrauti. Susisiekiau su juo ir susitarėme susitikti. Tuo metu gyvenau Vokietijoje, tad susitikimo teko laukti gal kokius 4 mėnesius. Grįžusi į Lietuvą, kaip ant sparnų skridau į susitikimą, nes pagaliau pabendrausiu su žmogumi, labai artimu mano vidui. Vėliau, gilinantis į žinias radau ir daugiau puikių žmonių, kurie kaip ir aš plačiau žiūri į pasaulį. Dabar aš galiu tvirtai pasakyti, kad suradau savo kelią ir kitų nebeieškau. Šiuo metu jis man visapusiškai tinka. Į mano gyvenimą pradeda ateiti žmonės, kurie ieško dvasingumo ir prašo mano pagalbos. Gyvendama Vokietijoje dirbau įdarbinimo agentūroje. Darbas įtemptas, bet žmonės kažkaip surasdavo galimybių su manimi pabendrauti apie dvasinius dalykus. Yra tekę ir pietų pertrauką tam paaukoti. Grįžau į Lietuvą, pradėjau burti grupę, kurios pagrindinis tikslas yra bendravimas ir dalinimasis savo patirtimi ir žiniomis apie tai, kaip galime tapti sąmoningesniais, padėti sau ir kitiems. Žinau, kad žmonių, norinčių apie tai pabendrauti, yra daug. Dažnas neturi su kuo tomis temomis pabendrauti, užsidarę ir nedrįsta patys pradėti  rengti tokius susibūrimus. Kol kas tik pradžia. įvyko vos keli susitikimai, bet širdimi jaučiu, kad atsiras daugiau norinčių pas mus apsilankyti. Juk smagu susitikti su viena kryptimi žiūrinčiais ir pasidalinti patirtimi. Man pačiai visą gyvenimą yra svarbus bendravimas. Norėdama pagilint savo žinias kaip gyventi sąmoningai ir pabendrauti su bendraminčiais dalyvauju Jevgenijaus Černys sukurtoje „IšMokykloje“. Ten aiškinamės visus mums rūpimus klausimus ir taikome tai gyvenime. Smagu, kai jauti, kad tavo gyvenimas keičiasi į gerą, pradedi labiau suprasti save ir viską, kas vyksta tavo gyvenime. Linkiu kiekvienam atrasti savo kelią ir būti tarp žmonių, iš kurių jūs galite ko nors išmokti, kurie jums padeda suvokti save, būti savimi, pradėti daryti kas jums iš tiesų patinka ir tapti laimingais.“

Parengė Genovaitė Paulikaitė