Virginija Vingrienė: naujausiomis įstatymo pataisomis siekiama įteisinti visos pluoštinės kanapės perdirbimą ir naudojimą

Pluoštinė kanapė Lietuvoje įteisinta 2014 metais Pluoštinių kanapių įstatymu, ir nors buvome vieninteliai ne tik ES, bet ir visoje Europoje, draudę šį augalą ir net sulaukę Europos Teisingumo Teismo sprendimo pagrūmojimų, kad Lietuvai draudžiama drausti ES leidžiamus augalus, už kurių auginimą mokamos tiesioginės išmokos, šiandien galime stebėtis ženkliai staigiu Lietuvos verslo proveržiu šioje srityje. Pernai pagal auginamus pluoštinių kanapių plotus, viršijančius 9000 ha tapome antra šalimi  ES po Prancūzijos. Dar labiau stebina platus įvairiausių inovatyviausių šio augalo, kaip žaliavos, panaudojimo sprendimų spektras, atskleidžianti Lietuvos verslo išskirtinius gebėjimus ir kūrybiškumą.
 
Šių metų vasario 28 d. sudalyvavusi VDU LŽŪA parodoje-konferencijoje, skirtoje pluoštinių kanapių auginimo proveržio ir perspektyvos aspektams aptarti, įsitikinau verslo pažanga realizuojant išskirtinius kūrybinius gebėjimus įvairiausių šio augalo produktų gamyboje.
 
Spėrus pluoštinių kanapių industrijos proveržis – nuo išskirtinių įdomių naujų maisto produktų, aukštos kokybės kosmetikos gaminių iki įvairių statybinių medžiagų, šilumine varža nenusileidžiančių kokybiškiems medienos rąstams, kanapinių drabužių, batų, bižuterijos, kitų kanapinės tekstilės gaminių. O svarbiausia – kompostuojant suyrančių bioplastikų iš kanapių celiuliozės, greit pakeisiančių taršius neperdirbamus tradicinius nuo arenos nueinančius plastikus.

Tai aiškiai neginčijamai rodo, jog turint noro, veržlumo, entuziazmo, atkaklumo Lietuvos verslo žmonės puikiai gali išnaudoti šią išskirtinę galimybę atskleidžiant kūrybinį potencialą aukštos pridėtinės vertės naujausių aplinkai draugiškų produktų gamyboje.

Išbadydami vis naujesnes sritis, įsiverždami į platesnes rinkas, pasiimdami lyderystės vėliavą ir pramušdami sienas į naujausių galimybių perspektyvius vandenis, mūsų gabūs kūrybiški verslininkai neįtikėtinai greitai veržiasi vis tolyn, užkariaudami pačias naujausias aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos aukštumas! Tai mane, kaip šio pasiteisinusio statymo rengėją, įkvepia tolimesniam dalyvavimui šioje sferoje, tobulinant ir atveriant vartus platesnei perspektyvai.

Juo labiau, kad sparčiai modernėjančios technologijos, randa vis naujesnes pluoštinių kanapių savybes, svarbias žmogaus mitybai ir sveikatai, dėl ko dabartinis pluoštinių kanapių panaudojimo reglamentavimas Lietuvoje jau išaugo savo rūbą.  Jau nebegalima apsiriboti vien sėklų, pluošto ir pačių augalų auginimo apsaugai nuo kitų augalų ligų ir kenkėjų siena. Būtina pritaikyti visą augalą ir jo komponentus, kuriančius didesnę pridėtinę vertę, prasivežimą į platesnes pasaulio rinkas. Dalį esamų produktų ištraukiant iš pilkosios teisinės zonos. Tai paskatins vidaus vartojimo ir perdirbimo vertės grandinę, i užtikinčias didelę naudą ūkininkams, perdirbėjams, regionams ir šalies iždui.

Todėl kartu su kolegomis pateikėme būtinas įstatymo pataisas, kuriomis siūlome nedviprasmiškai reglamentuoti pluoštinių kanapių auginimą, perdirbimą, jų tarpinius produktus  bei galutinius gaminius. Naujausiomis pataisomis siekiama įteisinti visos pluoštinės kanapės perdirbimą, naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus, žiedadulkes.
Todėl nauja įstatymo redakcija siekiame pilnai įteisinti ir sureguliuoti konkurencingą pluoštinių kanapių industriją Lietuvoje, atverti galimybes didesnės pridėtinės vertės sukūrimui. Nustačius tinkamą reglamentavimą, bus atverti keliai šio augalo panaudojimui sprendžiant klimato kaitos, žiedinės ekonomikos klausimus.

Naujoji įstatymo redakcija išveda iš 1961 m. tarptautinės narkotikų konvencijos, kurios reglamentavimo aspektai yra pritaikyti tik narkotinėms kanapėms, leidžiant jas auginti pluošto, sėklų sodininkystės tikslais. Tuo tarpu Pluoštinė kanapė nėra joks narkotinis augalas, nes joje esančio narkotinės medžiagos tetrahidrokanabiniolio (toliau – THC) kiekis neviršija 0,2 proc. dėl ko augalas neturi jokio psichotropinio poveikio. Narkotinėse kanapėse tuo tarpu THC kiekis siekia nuo 1 proc. iki 20 proc. ir net dar dvigubai  daugiau. Juo labiau, kad Lietuvoje leidžiama auginti ne visas pluoštinių kanapių veisles, kuriose THC iki 0,2 proc., o tik tas, kurios griežtai įtrauktos į ES Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą.
Leidus perdirbti visą pluoštinės kanapės augalą, pasak Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos, jau 2020–2021 metais tiesioginės užsienio investicijos, prognozuojama, išaugtų iki apie 290 mln. eurų, vietos gamintojų investicijos padidėtų 10 mln. eurų, būtų sukurta 1100 aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų. Tai atneštų papildomus 15-20 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir papildomus 10-15 mln. eurų pelno mokesčio, taip pat sukurtų 850 mln. eurų naudos dėl multiplikatoriaus efekto.
 
Taigi, vieno jų hektaro generuojamos pajamos Lietuvos ūkininkams tuomet išaugtų kelis kartus. Lietuvoje jau šiandien sėkmingai dirba kelios perdirbimo įmonės, tikėtina, kursis naujos, todėl yra puikios galimybės realizuoti produkciją palankiomis kainomis. O tai ypač aktualu ir svarbu verslui šiandien, atsikeliant po korona viruso patirtos krizės ir praradimų.
 
Įvertinus tai, kad pasaulinį pluoštinių kanapių rinkos augimą didele dalimi sudaro dabar Lietuvoje galiojančiu Pluoštinių kanapių įstatymu apribotos produktų grupės, potencialiai neišnaudojame apie 80 proc. globalios rinkos galimybių. Negalėdami perdirbti viso augalo, iki šiol dreifavome tik žemos pridėtinės vertės grandinės vandenyse, atiduodami didžiausią vertę supirkėjams bei gamintojams Europoje ir JAV, tarp jų – ir mūsų kaimynei Lenkijai, dabar jau ir Latvijai.
 
Pernai vasarą atlikta visuomenės apklausa parodė, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų mano, jog pluoštinės kanapės šalyje galėtų būti panaudojamos dar plačiau. Net 62 proc. apklaustųjų pritarė pluoštinių kanapių augintojų, gamintojų ir vartotojų teisių išplėtimui Lietuvoje.
 
Tad mūsų, politikų, uždavinys, šiandien atverti palčiai vartus neribotam šių galimybių proveržiui, ypač aktualiam ir neatidėliotinai būtinam šiandien išėjimo iš sveikatos ir ekonominės krizės aklavietės. Tą ir suteiks mūsų su kolegomis parengtas projektas visų mūsų bendromis jėgomis komitetuose ištobulintas, įgijęs naujos redakcijos įstatymo pavidalą.  Jam jau pritarta Seime balandžio 7 d. posėdyje po svarstymo, o balandžio 21 d. numatytas galutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.  

 
Virginija Vingrienė
Seimo narė