Tyrimas: daugiau pažeidimų nustatoma privačiose gydymo įstaigose

Teikiant paslaugas mūsų šalies pacientams viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose neretai fiksuojami įvairaus pobūdžio pažeidimai, kurie yra panašūs. Vis dėlto, skirtumas yra tai, kad privatūs paslaugų teikėjai dažniau nesilaiko teikiamų paslaugų atitikties teisės aktų reikalavimams, siekiama turtinės naudos, pastebima nesąžiningos komercijos požymių.

Tai užfiksavo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba), nuolat atliekanti planinius ir neplaninius įstaigų tikrinimus, kurių metu nustatyti pažeidimai.

Akreditavimo tarnybos direktorės Noros Ribokienės teigimu, užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą yra vienas iš paslaugas teikiančių įstaigų – tiek valstybinių, tiek privačių – uždavinių.

„Reguliarūs tikrinimai atskleidžia ne tik įstaigų požiūrį į paslaugų kokybę, bet ir reikšmingas visuomenės požiūrio bei elgesio tendencijas. Štai žmonės neretai renkasi privataus sektoriaus paslaugas, norėdami kuo greičiau patekti pas gydytojus ar tikėdamiesi geresnės paslaugų kokybės. Visgi, per pastaruosius kelerius metus pastebime, kad privačiose įstaigose randama daugiau pažeidimų, nei valstybės ar savivaldybių. Ypač tai pasakytina nustatant medicinos normų pažeidimus: privačiose įstaigose rasti pažeidimai beveik pusėje tirtų atvejų, o valstybės ir savivaldybių – trečdalyje“, – sako Akreditavimo tarnybos vadovė N. Ribokienė.

Tokie radiniai rodo, kad privačių įstaigų specialistai viršija savo įgaliojimus ir suteikia paslaugas, kurių negali ir neturi teikti. Tai pasitaiko, kai šios įstaigos, taupydamos lėšas, neįdarbina reikiamos profesinės kvalifikacijos specialistų.

„Kitas negatyvus ir netoleruotinas dalykas, kai siekiant finansinės naudos, pacientams skiriami pertekliniai, išvis konkrečiu atveju nereikalingi tyrimai. Taip pat vis dar pasitaiko situacijų, kai iš pacientų reikalaujama susimokėti už suteiktas paslaugas, nors jos apmokamos valstybės“, – sako N. Ribokienė.

Be to, nustatyta, kad privačios įstaigos linkusios be apžiūros ir būtinų tyrimų išduoti sveikatos pažymas. Pavyzdžiui, Akreditavimo tarnyba bendradarbiauja su VĮ „Regitra“, kuri nuolat gauna informaciją iš valstybinių įstaigų apie žmones, persirgusius ar sergančius sunkiomis ligomis, dėl ko jie negali vairuoti automobilio. Nepaisant to, pasitaiko atvejų, kai praėjus vos kelioms dienoms tie patys žmonės pristato sveikatos pažymas iš privačių įstaigų, kad neva jau gali vairuoti.

Siekiant pelno įstaigose kartais naudojami reikalavimų neatitinkantys prietaisai, o pacientams teikiama tikrovės neatitinkanti, klaidinanti informacija. Nesibodima teikti ir sveikatos paslaugų „stebuklingais“ prietaisais, neturinčiais jokių diagnostinių ar gydomųjų savybių. Be to, tenka spręsti problemas, kai nesiteikiama atsakyti į pacientų skundus, kai neatiduodama paciento medicininė dokumentacija kitai įstaigai, kurią naujai pasirinko pacientas. Neteisėta veikla laikomas ir įstaigų atstovų vykimas į parodas bei įvairius kitus renginius, bandant pardavinėti tyrimus.

„Įstaigų siekiama finansinė nauda negali pažeisti pacientų interesų. Netoleruotinas nesąžiningas sveikatos pažymų ar tyrimų pardavinėjimas, prisidengiant skambiomis programomis. Privalu naudoti tik patvirtintus diagnostikos bei gydymo metodus. Antraip gali būti skiriama bauda, stabdoma ar naikinama licencija“, − įspėja N. Ribokienė.

SAM Spaudos tarnyba