Tapti aplinkai draugiškiausiu miestu Lietuvoje – toks tauragiškių tikslas

Kilimas reitingų lentelėse, pirmavimas diegiant inovacijas, augančios biudžeto pajamos, tvirtas žingsnis pirmyn bendradarbiaujant su emigrantais, naujos galimybės pasinaudojant įvairiais fondais, 2019 metų sumanymai ir Žemaitijos 800-ųjų metinių paminėjimo renginiai atspindi Tauragės rajono pokyčius. Apie tai ir kalbamės su Tauragės rajono metu Sigitu Mičiuliu.
Kuo ypatingi Tauragei buvo praėję metai?
2018-ieji – atkurtos Lietuvos Valstybės šimtmečio metai. Malonu, kad galiu pasidžiaugti ypatingų metų rezultatais. Už juos esu dėkingas mero komandai, savivaldybės administracijai, vadovaujamai Modesto Petraičio, specialistams, Tauragės rajono žmonėms.
Per ketverius metus Tauragė tapo regiono lyderiu dėl akivaizdžių infrastruktūros pokyčių, rajono valdymo efektyvumo, gerėjančios investicinės aplinkos ir didėjančio investuotojų pasitikėjimo. Reitingų lentelėje iš 49 vietos pakilome į devintą. Tauragės rajono savivaldybės finansų valdymas išlieka finansinės drausmės pavyzdžiu kitoms savivaldybėms. Pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą Tauragės rajonas užėmė antrąją vietą. Mus aplenkė Kauno rajonas. Pirmą vietą užimame pagal inovacijų diegimą. Tauragės rajonas mūsų regione pirmauja pagal investicijų atėjimą ir darbo užmokestį. 2018 metais augo gyventojų pajamos, didėjo savivaldybės biudžetas. 2017 metais Tauragės rajono mokesčių mokėtojai sumokėjo 45 proc. didesnes mokesčių įmokas. 2018 m. gyventojų pajamų mokesčio planas buvo padidintas 15 proc. Planas įvykdytas ir viršytas, todėl galėjome daugiau lėšų skirti infrastuktūros gerinimui, švietimui, kultūrai, sportui, seniūnijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, prisidėjome prie ES projektų.
Pirmieji Lietuvoje, naudodami virtualią duomenų bazę, pradėjome kaupti išvykusių tauragiškių duomenis. Siekiame išlaikyti ryšius, suburti kraštiečių bendruomenę, kuri sutiktų būti savo gimtojo krašto ambasadoriais. Taryba jau yra patvirtinusi 12 Tauragės rajono Garbės ambasadorių. Su jais palaikome nuolatinį ryšį, kviečiame į Tauragės miesto šventes, muzikos festivalius, kviečiame atsiųsti savo atžalas į vaikų vasaros stovyklas, kad susipažintų su Lietuvos istorija, kultūra, geriau išmoktų lietuvių kalbos, susirastų naujų draugų. Mes nesakome “mokėjote išvykti-mokėkite sugrįžti“, mes perduodame žinią, kad trūksta motyvuotų darbuotojų tiek privačiame tiek viešajame sektoriuje, laukiame sugrįžtančių ir nusiteikę jiems padėti.
Iš ambasadorių gauname nemažai pasiūlymų. Šveicarijoje dirbanti ambasadorė iš asmeninių lėšų skyrė paramą mokinių pažangos premijai. Londone gyvenantys lietuviai Kūčių proga nupirko šimtą vardinių dovanų vaikams, kurie auga nepriteklių patiriančiose šeimose. Nuolatinis ryšio palaikymas su išvykusiais svetur kraštiečiais yra svarbiau už materialinę pagalbą: svarbios jų mintys, pastabos ir siūlymai, kad gyvenimas gimtinėje taptų gražesnis ir laimingesnis, kad norėtųsi sugrįžti.
Mūsų tikslas – tapti aplinkai draugiškiausiu miestu Lietuvoje. Vieni pirmųjų parengėme detalaus judumo planą. Įsirengėme elektromobilių pakrovimo aikšteles. 2017–2018 metais Tauragė įsigijo 18 ekonomiškų ir ekologiškesnių autobusų, o 2019 metais planuojame įsigyti tris elektrobusus. Šiais metais vieni pirmųjų įrengsime 76 uždaras prie daugiabučių ir 7 atviras prie mokyklų dviračių saugyklas.
Miestas šildomas ekologišku kuru – medienos drožlėmis. Šiais metais šilumos kaina Tauragėje išlieka mažiausia per aštuonerius metus ir yra antroje vietoje Lietuvoje. Netoli Tauragės yra didžiausias Pabaltijyje vėjo jėgainių parkas, kuris pagamina ketvirtadalį Lietuvoje švarios elektros energijos iš vėjo. „Žalios“ elektros energijos yra pagamina daugiau nei yra rajono poreikis. Tauragėje sėkmingai išnaudojama saulės, vandens energija. Atsinaujinantys energijos ištekliai ne tik padeda tausoti aplinką, bet ir siekti energetinės nepriklausomybės. Jau kitais metais energiją taupančios fotovoltines elektrinės turėtų atsirasti ir ant Pirminės sveikatos priežiūros centro, lopšelio-darželio „Žvaigždutė“, Žygaičių gimnazijos, „Šaltinio“ progimnazijos, Tauragės rajono savivaldybės administracijos pastatų stogų. Numatyta užbaigti gatvių apšvietimą, įrengiant modernias ekologiškas ir ekonomiškas LED lempas.
2018 metais atlikti visi paruošiamieji požeminių konteinerių aikštelių įrengimo darbai. Šiais metais planuojama įrengti 34 požemines aikšteles. Praėjusiais metais sumontuotos 6 paviršinio vandens valymo stotys, užtikrinančios nenutrūkstamą nuotekų valymo ir jau išvalyto vandens išleidimo procesą. Vanduo nebeterš Jūros upės, sumažins nuotekų avarijų tikimybę, eksploatavimo kaštus. Šie metai Tauragės rajone buvo rekordiniai ir išasfaltuotų gatvių skaičiumi. Gatvių išasfaltuota beveik penkiais kartais daugiau nei 2014 metais.
Labai džiaugiamės darbščiais ir gamtą mylinčiais mūsų krašto žmonėmis. Be jų iniciatyvos nevyktų taip sparčiai daugiabučių namų renovacija, nebūtų tvarkoma aplinka ir negražėtų gimtinė. 2018 metais Skaudvilėje ir Tauragėje atkurtos Lietuvos šimtmečio proga yra pasodinti 100 ąžuolų parkai, o Jovarų bendruomenei tai jau buvo ketvirtas privačios iniciatyvos dėka pasodintas parkas. Juose auga keli tūkstančiai medžių, kurie kasmet absorbuos šimtus tonų (o po 70 metų ir tūkstančius) šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų ir kitų teršalų.
Pirmieji Lietuvoje ėmėmės įgyvendinti bendrą Tauragės Rotary klubo ir Tauragės rajono savivaldybės mokinių pažangumo skatinimo projektą. Didžiausią mokymosi pažangą padariusieji moksleiviai ir penkios klasės, kuriose visi mokiniai susijungė bendriems rezultatams siekti, buvo paskatinti piniginėmis premijomis. Visoje Lietuvoje didelio atgarsio sulaukė Savivaldybės iniciatyva visiems rajono 1–4 klasių mokiniams skirti būtiniausias mokymo(si) priemones. Pasiteisinusius projektus tęsime ir šiais metais.
Vyriausybė Tauragės regionui skyrė pilotinį projektą, kurio įgyvendinimas neabejotinai bus naudingas krašto ekonomikai.
Kuo ypatingas šis pilotinis projektas?
Tai trijų metų projektas, kurį įgyvendins Tauragės regionas. Tauragės rajonas renkasi žaliosios krypties plėtrą. Ši kryptis turi labai daug priemonių, tokių kaip perėjimas prie mažiau taršių transporto priemonių bei žaliosios energijos gamyba, naudojant saulės energiją ar maisto atliekas.
Įgyvendinant įvairius projektus, susiduriame su viena vis labiau didėjančia problema – kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Sprendžiant darbuotojų stygiaus problemą, galvojame apie žmonių pavėžėjimo organizavimą, nes kaimyniniuose rajonuose galbūt nėra tiek darbo vietų ir žmonėms sunku įsidarbinti. Neturėdami transporto važinėti į darbą, gyventojai dažniau renkasi pašalpas nei darbą kitame rajone. Pavėžėjimo organizavimo nauda netruks pasiteisinti: gaunantiems pašalpas atsiras galimybė užsidirbti, įmonėms atsiras didesnė galimybė apsirūpinti darbuotojais iš gretimų rajonų, rajono biudžetą papildys gyventojų pajamų mokestis. Lygiagrečiai dirbame su užsienyje gyvenančia tauragiškių diaspora, informuodami apie įsidarbinimo galimybes.
Tauragės rajono savivaldybė yra viena pirmųjų, skatinančių mažiau taršų transportą. Kaip vertinate teisinę bazę: ji skatina ar stabdo perėjimą prie netaršesnio transporto?
Elektromobiliams nuolaidos taikomos daugelyje šalių, tuo tarpu Lietuvoje finansinių paskatų įsigyti elektromobilį nėra ir vargu, ar kada nors bus. Gal ne vienas gyventojas norėtų pakeisti savo transporto priemonę į ekologiškesnę, bet natūralu, kad jam kyla klausimas, kaip ir kur įsikrauti elektromobilį, todėl viešo naudojimo stotelių tinklas tampa svarbiu kriterijumi svarstant elektromobilio įsigijimo galimybę. Judumo plane esame numatę 18 elektromobilių įkrovimo aikštelių. Nesant įkrovimo stotelių, žmonės neskuba pereiti nuo naftos produktais varomų automobilių prie elektromobilių.
Mūsų valstybė yra įsipareigojusi sumažinti atmosferos taršą, iškastinius energijos šaltinius pakeičiant žaliąja energija, bet be investicijų, be naujo požiūrio, įsipareigotų rodiklių nepasieksime. Jei pasaulis nesiliaus teršęs atmosferą, mokslininkų skaičiavimu šio šimtmečio pabaigoje vandens lygis pakils apie vieną metrą, tad apie padarinius galime tik spėlioti. Po 2020 m. pagal pasirašyto Kyoto susitarimą Lietuvai bus 20 % sumažinta CO2 išmetimų kvota ir jeigu nebus pasiektas įsipareigojimas, reikės nusipirkti trūkstamus apyvartinių taršos leidimus (ATL).
Nors žmonių Lietuvoje mažėja, bet transporto kiekis didėja, auga ir elektros energijos vartojimas, todėl nieko nedarant trūkstamų ATL pirkimo suma gali siekti iki 200 milijonų eurų.
Jeigu visi labiau pagalvotume apie aplinką, kurioje gyvename, mažėtų naftos ir dujų verslo įtaka pokyčiams, rafinuotas pasipriešinimas sprendimams dėl ekologiškų pokyčių, stiprėtų Lietuvos ekonomika, manau, žalioji energetika greičiau skintųsi kelią ir viskas atsistotų į savo vietas.
Minėjote, kad Tauragę surado nemažai investuotojų, kad per pastaruosius metus čia įkurta nemažai darbo vietų. Jūsų manymu, kokia didžiausia paskata buvo verslui rinktis Tauragę?
Manau, didžiausią įtaką tam turi savivaldybės požiūris į verslą. Tauragės rajono savivaldybė yra draugiška verslui. Ir kai tą žinią ištransliuoji, lengviau ateina investicijos.
Savivaldybės specialistai kontaktuoja su esamais investuotojais. Dažnai jiems padeda spręsti iškylančias biurokratines kliūtis. Tauragėje dabar yra vienos iš palankiausių sąlygų investuotojams Lietuvoje. Pritraukiant investicijas labai svarbu, kad būtų sudarytos ir palankios gyvenimo bei laisvalaikio praleidimo galimybės, kad būtų užimti jų vaikai, kad jiems būtų geros sąlygos mokytis, turiningai praleisti laisvalaikį.
Tauragės rajono savivaldybė tą kryptingai kuria. Esame įrengę apie 10 vaikų žaidimo aikštelių, suremontavome penkias sporto sales, 4 įrengtas sportinis skietmedžio parketas, visose sporto salėse po treniruočių ir varžybų pagaliau galima išsimaudyti. Tauragės rajone vyksta 3 tradiciniai muzikos festivaliai, organizuojama daug švenčių, atnaujintuose ir įrengtuose Tauragės bendruomenių namuose (1750 kv.m.) vyksta Šeimos dienos, įvairios konferencijos ir mokymai, buriasi bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, šokių ir sporto klubai, organizuojamos aerobikos treniruotės, senjorų mankštos, diskotekos ir mugės, įrengta skvošo salė. Per artimiausius 2 metus ši vieta taps viena pagrindinių visos šeimos laisvalaikio praleidimo vietų: jau šiemet duris atvers šeimos Baseinas, bus įrengtas sporto klubas, planuojame įrengti modernų kino teatrą, įsikurs kavinė, planuojame įrengti interaktyvius ir eksperimentinius užsiėmimus, įvairias vaikų ir jaunimo užimtumo pramogas (interaktyvios grindys ir labirintai, pabėgimo ir lego kambariai, profesijų ir pasaulio pažinimo užsiėmimai)
Labai džiaugiamės, kad po truputėlį grįžta šeimos iš Vakarų. Neretas įsitikino, kad labai nepagrįstai esame kritiški savo aplinkai ir nepakankamai įvertiname tai, ką turime.
Nesutinku su kalbomis, kad yra dvi Lietuvos. Lietuva yra viena, tik pagal gyvenimo kokybę susidedanti iš 3 dalių (1 dalis – Vilnius+Kaunas, 2 – kiti miestai ir rajonai, 3 – emigravusi Lietuva). Tačiau visur esame lietuviai ir kiekviena dalis yra labai svarbi viena kitai. Lietuva keičiasi, gražėja, gerėja ekonominiai rodikliai, todėl, manau, turi gražią ateitį.
Nors Lietuva yra viena, bet Žemaitija lieka Žemaitija. Šiemet žemaičiai švenčia 800 metų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose sukaktį. Tauragė esate vartai iš Žemaitijos į Mažąją Lietuvą arba iš Mažosios Lietuvos į Žemaitiją. Kaip tauragiškiai paminės šią žemaičiams svarbią datą?
Išties Tauragė atliko svarbų vaidmenį įvairiais istorijos laikotarpiais. Spaudos draudimo metais iš Mažosios Lietuvos per Tauragę keliaudavo į Lietuvą lietuviškas spausdintas žodis. Žemaitijos jubiliejaus paminėjimui tauragiškiai yra numatę turiningą renginių programą.
Gal šiek tiek apie 2019 metų darbus?
2019 metais norime užbaigti savivaldybės lėšomis statomą baseiną. Turime pabaigti atnaujinti Tauragės miesto ir rajono gyvenviečių apšvietimą. Užbaigti elektrobusų įsigijimo procesą, praplėsti saulės baterijų, taupančių šiluminę energiją tinklą ant rajono įstaigų. Planuojame atidaryti savarankiško gyvenimo namus Pagramantyje bei vaikų dienos centrą Skaudvilėje. Tauragės rajono savivaldybė yra lyderė pagal daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos tempus. Suprasdami tiesioginę įtaką naujų darbo vietų kūrimui bei kitiems ekonominiams procesams, esame pasirengę didinti renovacijos apsukas – Taryba pritarė miesto centro ir Žalgirių mikrorajono kvartalų atnaujinimo planams.
Kitas mūsų ambicingas planas – pradėti Sporto arenos statybos projektavimo darbus. Taip pat planuojame įrengti žuvitakį Jūros upėje užtvankoje prie „Bangos“ kavinės ir tai gal paskatintų hidroelektrinės statybą. Galvojame, ieškome būdų, kaip išspręsti maisto atliekų problemą, panaudojant jas šilumos gamybai.
2019-ieji Lietuvoje – trijų rinkimų metai – savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, šiais metais Lietuva turės naują Prezidentą, Europos Sąjunga – naują Parlamentą ir Komisiją.
Esame supami gausių vidaus ir išorės iššūkių, kurie pareikalaus visų mūsų atsakomybės ir išminties. Ir tik mūsų visų susikalbėjimas, susitelkimas ties sprendimais lems darbų tęstinumą, skatins ekonominį augimą, saugumo jausmą, padės kurtis naujoms darbo vietoms, didins gyventojų gerovę.
Noriu palinkėti visiems vienybės, žemaitiško užsispyrimo, tvirtybės ir ryžto sunkių, kilnių ir prasmingų darbų atlikimui Lietuvos žmonių labui. Tikiuosi, kad politiniai-rinkiminiai vėjai 2019 m. neišmuš nuo pasirinkto tikslo.