NAUJIENOS

Surasti savo gyvenimo kelią padėjo... ligos

Kategorija:

Miestas:
Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad trijų dienų badavimas gali atstatyti imuninę sistemą. Ji įrodė, kad badavimas esant tam tikroms situacijoms, perkrauna organizmą ir paleidžia jį iš naujo.  Apie sąmoningo badavimo naudą žmogui kabamės  su sąmoningo badavimo trenere ir jogos mokytoja Ilona Uginte

Kodėl pradėjai ieškoti kitokio gyvenimo būdo?

Kai susirgau rimtomis ligomis. Ligos mus duotos ne be reikalo.  Iš prigimties esu tinginė ir nelabai buvau linkusi aktyviau judėti. Ligos privertė mane aktyviai judėti, o įgyta patirtimi su žmonėmis dalytis. Man buvo kokie 27–28 metai, kai sau pasakiau: stop, reikia kažką daryti. Tada ir išbandžiau savaitės badavimą.

Tai pirmasis žingsnis link kitokio gyvenimo būdo ir buvo badavimas?

Prieš tai jau vedžiau treniruotes. Tačiau jos buvo gana drastiškos. Tos visos treniruotės buvo nukreiptos ne į žmogaus sveikatinimą, bet kad dailiau atrodytų jo kūnas.  Tada ir atėjo liga, privertusi mane susimąstyti, kad tokios treniruotės neprideda žmogui sveikatos. Susirgau plaučių uždegimu, kuris komplikavosi į pleuritą.
Norėdama išmokti kvėpuoti nuėjau į jogos seminarą. Iki tol joga man atrodė kažkokia  nesąmonė.  Tačiau nuomonė pasikeitė jau pirmame jogos užsiėmime. Patekau į labai profesionalaus jogos mokytojo užsiėmimą. Kiekvienas judesys buvo labai profesionaliai išaiškinamas. Man taip patiko tas užsiėmimas, kad labai greitai nusprendžiau pati tapti jogos mokytoja. Netrukus išlaikiau egzaminą ir pradėjau dirbti jogos mokytoja.
Kiekviena liga man davė kažką naujo mano gyvenime. Visada sakau žmonėms: jei ateina liga, nepuoli savęs gailėti, bet išsiaiškini, ką darai ne taip arba ko dar nepadarei.


Minėjai, kad prieš susirgdama vesdavai žmogaus kūną tobulinančias treniruotes.  Kodėl jų ėmeisi?

Iš tingėjimo. Pagimdžiusi antrą vaiką supratau, kad jei nebūsiu įsipareigojusi eiti kiekvieną dieną pajudėti, aš neisiu į jokius užsiėmimus. Tada egoistiškai pagalvojau, kad reikia suburti žmonių grupę ir pradėti vesti treniruotes. Kai būsiu atsakinga, tai ir nueisiu.
Ir visai neseniai savyje išsiugdžiau žvėriuką gerąja prasme: sugalvojai, kad reikia kažką daryti, ir darai. Kartais eini per skausmą, bet kai neverki, o darai, skausmas dingsta.

Tai kiek metų esi jogos mokytoja?

Kažkur apie keturiolika metų.

O joga padeda žmogui dvasiškai tobulėti?

Labai. Žinoma, ne kiekvienas užsiimantis joga stengiasi ir dvasiškai tobulėti.  Jogoje yra tam tikra disciplina, tam tikri moraliniai kriterijai. Tačiau tie kriterijai yra visuotiniai.  Į jogą sunkiai ateis žmogus, kuriam svetimi dvasiniai dalykai. Nors gyvenime būna ir tokių atvejų. Į jogos užsiėmimus dažniausiai ateina žmonės, ieškantys nušvitimo.  90 procentų mano sutiktų žmonių į jogą ateina todėl, kad jiems negerai ir jie ieško atsakymo, kodėl jiems negerai. Į jogą nežiūriu kaip į rytietiškos filosofijos palikimą. Ji man svarbi savo visuotiniais moralės principais. Žmonės turi suprasti, kad jų būtina laikytis, kad būtina gerbti savo kūną, kad būtina gerbti kitus.

Ir kartu su joga tavo gyvenime atsirado sąmoningas badavimas?

Kartais susiduriu su tokia provokacija: būtų karas, tai susidurtumei su tokiu badavimu... Tačiau badavimas, kai iš tavęs atima galimybę normaliai maitintis, yra viena, visai kitas dalykas, kai tu savyje sąmoningai įjungi režimą, kai ląstelės pačios suėda visas organizme esančias šiukšles. Kai žmogus apsisprendžia badauti, jis žino, kodėl jam to reikia. Į sąmoningo badavimo užsiėmimus atvažiuoja žmonės sergantys įvairiomis ligomis. Atvažiuoja ir onkologiniai ligoniai, ir patyrę įvairias traumas.  Kaip sakiau, kiekvieną ligą patys prisišaukiame. Netgi avarijas patys savo elgesiu prisišaukiame. Kartais žmogų Dievas sustabdo, kad jis nustotų skubėti ir savyje atrastų tai, ką jis turi daryti. Pažįstu nemažai žmonių, kurie  po nelaimių pradėjo tapyti, rašyti eiles, kurti muziką. Netalentingų žmonių nėra, yra tik žmonės, kurie nesuranda savyje slypinčio talento.

O sąmoningam badavimui reikalingas pasirengimas ar  tiesiog užtenka pasakyti: dabar aš kelias dienas nevalgysiu?

Sąmoningas badavimas yra tam tikras mokslas.  Tik visai neseniai atrastas. Sąmoningam badavimui būtinas pasiruošimas. Kai į seminarus atvažiuoja sąmoningai badauti nepasirengę žmonės, jiems užsiėmimai ir neduoda naudos.  Jie išvažiuoja  neretai taip ir nesupratę, dėl ko jie tame užsiėmime buvo.
Į seminarus vieni atvyksta norėdami išgyti, kiti – išbandyti save, treti – iš smalsumo, dar kiti – norėdami užsidaryti nuo visų darbų, interneto, duoti pailsėti skrandžiui, žarnynui ir visam organizmui.
Pastarajame seminare dalyvavo vėžiu sergantis žmogus. Į seminarą jis ir atvažiavo tam, kad pats organizmas apsivalytų nuo vėžinių ląstelių ir kad jam nereikėtų chemoterapijos.
Manau, kad farmacija nebespėja paskui labai spartų ir vis spartėjantį žmonių sąmoningėjimą. Vis daugiau žmonių supranta, kad esame visai kitoje dimensijoje, kurioje ankstesnėje dimensijoje veikę vaistai jau nebeveikia.
Sąmoningam badavimui reikalingas ir fizinis pasirengimas. Jei žmogus visavalgis, jis savaitę prieš užsiėmimus maitinasi tik augaliniu maistu. Reikia išsivalyti žarnyną, tačiau, įdomus dalykas, kai žmogus nesuvokia, kodėl jis badauja, net žarnynas nesivalo.

O kokia buvo pačios reakcija, kai pirmą kartą ryžaisi badauti? Ar organizmas nepasišiaušė: Ilona, ką tu čia dabar darai?

Organizmas visada šiaušiasi. Man fiziškai badauti nebuvo tiek suku, kiek buvo sunku psichologiškai.  Juk kai prasidėjo ligos pradėjau galvoti, kodėl turiu su krauju problemų, jei ir mėsą, ir kitus produktus valgau.  Tada ir kilo mintis, kad gal reikia į save nebekišti misto, o išbandyti visai priešingą gyvenimo būdą. Pasirinkau drastišką ir gana pavojingą būdą – be pasiruošimo savarankiškai badauti savaitę. Tad badavau tikrai labai sunkiai. Pati sau ne kartą sakiau: ką tu, durne, čia sumanei, eik pavalgyk, nes numirsi? Tačiau ketvirtą dieną įsijungė , matyt, šviesesnė sąmonė. Pajutau, kad man darosi geriau. O penktą ir šeštą dieną pradėjau mąstyti, kaip čia reikės prie maisto grįžti, nes man be jo labai gerai. Tad skaičiau ir Polio Brego, ir kitų gydymo badavimu šalininkų patarimus, kaip iš badavimo sugrįžti prie maitinimosi. Kai badavau, ėjau ir į darbą, ir su vaikais buvau. Tada jau turėjau tris vaikus. Taip ir išbadavai savaitę.
Kai grįžau iš badavimo, kokius keturis, gal penkis mėnesius nesikreipiau į gydytojus, bet kai nuvažiavau, jie neberado ankstesnių mano negalavimų.
Tačiau pirmiausia kiekvienas turi įsiklausyti į save. Tai, ką aš suradau, yra mano kelias, bet jis nebūtinai turi tikti kitiems.  Žinoma, kai gyveni „dirbu“ režimu, gal ir sunku save ir savo organizmą išgirsti.
Prisimenu vieną atvejį, privertusi mane susimąstyti. Kai gyvenau „dirbu“ režime, su sūnumi susirengiau pasivaikščioti. Jis neskubėdamas rengiasi, o aš vis  jį skubinu. Tada sūnus pakėlė į mane akis ir labai rimtai paklausė: mama, nejaugi mes ir ilsėtis turime skubėti.  Tas sūnaus klausimas mane taip supurtė: juk per skubėjimą savęs ir neišgirstame.
Mūsų organizmas turi savigynos galimybes, tik tam reikia jam suteikti galimybes. Geriausia save galima išgirsti tyloje. Ir tam užtenka pabūti gamtoje. Nereikia pulti į meditacijas ar griebtis mantrų, ypač, jei nesuprati, ką tie žodžiai reiškia. Tačiau pabūti su savimi tyloje ir gamtoje būtina, nes tada išgirsti, ko tau reikia.

O ką daro žmonės atvažiavę į sąmoningo badavimo seminarą?

Jie užimami įvairiomis veiklomis.  Darome jogos, kvėpavimo pratimus, atvažiuoja  įvairūs lektoriai. Labai svarbu, kad per šiuos užsiėmimus būtų užimtas žmogaus protas. Sąmoningo badavimo stovykla prasideda penktadienio ryte ir baigiasi sekmadienio vakare. Neretas sekmadienį nusistebi, kad tai greitai laikas prabėgo. Be veiklos žmogui būtų labai sunku tris dienas badauti. Pasižiūrėkime, kai tik žmogus neturi kuo užsiimti, jis pamalonina save kavos puodeliu, prie kavos ir pyragaitį suvalgo. Neretas besiteiraujantis, kaip numesti viršsvorį, tikina, kad valgo tik tris kartus per dieną užmiršdamas, kiek sykių jis dar užkandžiauja.

Kalbino
Karolina Baltmiškė
 

Marčiupio akmuo

Pavarių akmuo

Puntuko brolis

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Kviečiame kurti origamio instaliaciją


Reklama