NAUJIENOS

Siūlymas valstybinių miškų valdymo reformą patikėti vertinti ekspertams patyrė pralaimėjimą

Kategorija:

Miestas:
Sausio mėnesį aplinkos ministro Kęstučio Navicko išreikštas optimizmas, kad jau pavasario sesijoje Seimas patvirtins Miškų įstatymo pataisą, atveriančią kelią valstybinių miškų valdymo reformai, atsitrenkia į lėtėjančius tempus. Grupė Seimo narių pareikalavo siūlomos reformos ekspertizės, tačiau konkursas atrinkti ekspertams taip ir neįvyko. Seimo valdyba ekspertų darbą įvertino tik 100 eurų. 
 
Seimo nariai suabejojo siūlymu
 
„Seimo valdybai pateikiau 46 Seimo narių, priklausančių skirtingoms frakcijos, prašymą dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo, – apie aplinkos ministerijos pateiktą siūlymą šiuo metu pelningai dirbančias 42 urėdijas sunaikinti ir įkurti vieną valstybinę įmonę su 25 padaliniais prieš mėnesį kalbėjo Seimo narys Vytautas Kamblevičius. – Tiek specialistų, tiek mokslininkų teigimu, ši ypač skubota ir buldozeriu stumiama „valstiečių“ pertvarka yra naudinga ne valstybei ir ne jos piliečiams, o didžiosioms medienos perdirbimo įmonėms. Skirtingų šalių ekspertai pažymi, kad monopolizuojant medienos rinką, visą medieną įsigyti Skandinavijos verslininkams bus paprasčiau ir pigiau, nes jie galės be konkurencijos užsitikrinti pageidaujamą medienos kiekį, kurį įsigis mažesne nei rinkos kaina. Mes privalome pasimokyti iš kitų valstybių klaidų ir pasistengti, kad mūsų reforma leistų atnešti didžiausią ekonominę naudą mūsų valstybei, o miškai netaptų švedų gigantams tik trumparegišku medienos ir pinigų šaltiniu, kurį norima kuo greičiau suvartoti.“
Pasak V. Kamblevičiaus, Latvijos pasirinktas valstybinių miškų valdymo kelias, kurį siūloma rinktis ir Lietuvai, ekonomiškai nenaudingas valstybei. „Latvių įkurta valstybės įmonė pati miške ne ūkininkauja, o tik organizuoja konkursus miškui kirsti, medienai pervežti, miškui sodinti, keliams remontuoti ir pan. Verslininkai daugelį metų Latvijos valstybinius miškus kirto 2–2,5 karto intensyviau nei Lietuvoje, nes įdiegus tokį valstybinių miškų valdymo modelį, miškuose nebeliko šeimininko“, – teigia V. Kamblevičius.
 
Klausimas patikėtas ekspertams
 
Balandžio antroje pusėje pagrindinis Miškų įstatymo pataisos teikėjas – Seimo Aplinkos apsaugos komitetas patvirtino ekspertų komisijos nuostatas ir reikalavimus. „Vienas iš reikalavimų – reformos išlaidų ir siūlomo valdymo modelio efektyvumo įvertinimas, – dar balandžio mėnesį teigė Seimo narė atsakinga už teikiamos įstatymo pataisos išvadų rengimą Virginija Vingrienė. – Taip pat bus vertinami ir Seimo narių pasiūlymai dėl pateikto miškų įstatymo pataisos projekto tobulinimo.“
Ekspertai bus parenkami konkurso tvarka. Kaip pažymi V. Vingrienė, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pageidavo ekspertų išvadas gauti per dvi savaites, bet akivaizdu, kad šis terminas bus ilgesnis. Ekspertai turi būti parinkti konkurso keliu, bet balandžio pabaigoje  konkursas dar nebuvo paskelbtas. „Kol nėra ekspertų išvadų, įstatymo pataisų Aplinkos apsaugos komitetas nesvarstome, – pabrėžė V. Vingrienė. – Laukiame ir kitų Seimo komiteto pasiūlymų dėl miškų įstatymo pakeitimo projekto.“
 
Klaidų neišvengta
 
Aplinkos ministerijos parengtas ir Seimui svarstyti pateiktas valstybinių miškų valdymo reformos projektas, pasak Seimo narės yra kritikuotinas. „Projektas parengtas skubotai. Jį rengiant padaryta nemažai klaidų. Ir viena didžiausių klaidų, kad rengiant įstatymo pataisų projektą buvo nesikalbėta su pačiais miškininkais, – mano Seimo Aplinkos komiteto narė V. Vingrienė. – Kita klaida – viešoje erdvėje paskelbta neigiama nuomonė apie urėdijas ir miškininkus, kurianti neigiamą jų įvaizdį. To neturėjo būti. Pirmiausia turėjo būti įvertinta reformos eiga, jai reikalingos išlaidos, galimybės ir grėsmės. Turėjo būti svarstytos alternatyvos. Dabar pateiktas tik vienas labai greitai, tiesiog ekspromtu parengtas variantas, keliantis daugiau klausimų negu atsakymų. Visa tai turėjo būti labiau apsvarstyta, įsiklausant į kitas nuomones, išanalizuota.“
 
Įsiklausyti, bet neišsižadėti savų interesų
 
Kovo 20 d. Seime įvykusi konferencija akivaizdžiai įrodė, kad nei miškininkai, nei mokslininkai, nei visuomenės atstovai nepritaria Aplinkos ministerijos pateiktam reformos variantui.
„Suprantu, ministeriją spaudžia terminai, EBPO reikalavimai, nes norėdami įstoti į EBPO, pirmiausia turėtume optimizuoti ir patobulinti miškų valdymą, – svarsto V. Vingrienė. – Tačiau ir pati EBPO yra pareiškusi, kad reforma turėtų būti vykdoma labai apgalvotai ir atsakingai. Jei atleidžiami darbuotojai, jie turėtų būti nepaleidžiami į gatvę. Jie turėtų būti perkvalifikuojami. Perkvalifikavimo plano kol kas nematome. Pastaruoju metu  pasigirdo minčių, kad darbuotojų galbūt niekas ir neatleistų. Tačiau apie tai niekas nežino. Vyravo tik gandai. Ir iki šiol žmonės gyvena baimėje, kad gali prarasti savo darbo vietas. Miškininkystė yra gana siaura specializacija, bet jos specialistai labai svarbūs mūsų aplinkai, mūsų gamtai, mūsų miškams. Išties pasiūlytam variantui esu pareiškusi nemažai kritikos, bet dabar tikiuosi rasime optimaliausią variantą.“
Seimo narė tikisi, kad Aplinkos ministerija, politikai įsiklausys ir išgirs visas nuomones, Jos įsitikinimu, reforma turi vykti  kalbantis, diskutuojant, surandant pačius tinkamiausius mūsų gamtai ir visuomenei kompromisus.  „Man, atstovaujančiai žaliuosius ir kilusiai iš miškininkų šeimos, rūpi Lietuvos miškai, todėl esu įsitikinusi, kad kalbėdamiesi su tarptautinėmis organizacijomis, turėtume žiūrėti ir savo interesų ir išsiderėti pačias geriausias pozicijas, – sako V. Vingrienė. – Konkretus pavyzdys – atliekų tvarkymo sektorius. Derybininkai kalbėdamiesi su EBPO šį sektorių pristatė kaip pavyzdingai tvarkomą ir EBPO, nors patys žinome, kad jame labai daug problemų, jį įvertino, kaip tikrai tvarkomą pavyzdingai. Miškininkystė, lyginant su šiuo sektoriumi, yra tvarkoma žymiai geriau.  Taigi EBPO susidaryta nuomonė rodo, kad mūsų derybininkai nesugebėjo arba nenorėjo šį sektorių pristatyti geriau. Ir tai yra labai liūdna, nes miškininkystė yra pakankamai efektyviai ir pelnininkai dirbantis sektorius. O jei yra kokių neskaidrumų, mes turime priversti teisėsaugos institucijas pasirūpinti, kad būtų dirbame skaidriai, o ne vadovaujantis gandais menkinti miškininko vardą.“
 
Suabejojo nuostatais
 
Vienas iš ekspertų komisijos sudarymo iniciatorių Vytautas Kamblevičius, nėra garantuotas, kad ekspertų išvados bus objektyvios. Tokias abejones jam kelia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos paruoštos sąlygos. Jos, V. Kamblevičiaus nuomone, sudaro išskirtines sąlygas verslo teisės teisininkams, neturintiems nieko bendro su miškais, laimėti viešą konkursą. „Reikalaujama, kad: 1) dalyvaujantis konkurse turėtų aukštąjį socialinių mokslų studijų srities verslo ir vadybos (valdymo) krypties išsilavinimą (būtina patvirtinta kvalifikacija verslo valdymo srityje) ir ne mažesnę kaip 10 metų verslo valdymo patirtį, užimant vadovaujamas pareigas, iš jų ne mažesnę kaip 5 metų patirtį valstybės valdomų įmonių valdymo srityje; 2) aukštąjį socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį įmonių teisės srityje;3) aukštąjį socialinių mokslų studijų srities verslo ir vadybos (valdymo) krypties išsilavinimą (būtina patvirtinta kvalifikacija verslo valdymo srityje) ir ne mažesnę kaip 10 metų verslo valdymo patirtį, užimant vadovaujamas pareigas, iš jų ne mažesnę kaip 5 metų patirtį valstybės valdomų įmonių valdymo srityje“,– sąlygas vardijo V. Kamblevičius.
 Jo manymu, tokios viešojo konkurso sąlygos yra korupcinio pobūdžio, nes neturi nieko bendra su geriausiais šalies miškininkystės ekspertais. „Tokios Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos paruoštos sąlygos užkerta kelią viešai dalyvauti konkurse ir laimėti asmenims, kurie turi didžiulę patirtį pateikiant išsamius skaičiavimus, kad galėtumėme gauti atsakymus į kylančius klausimus. Mes privalome pasimokyti iš Latvijos ar kitų valstybių klaidų ir pasistengti, kad mūsų reforma leistų atnešti didžiausią ekonominę naudą mūsų valstybei“, – teigia Seimo narys Vytautas Kamblevičius.
 Seimo narės Virginijos Vingrienės manymu, po ekspertų išvadų, komitetų pasiūlymų, Miškų įstatymo pataisa bus kitokia, negu  pateikta Seimui svarstyti.
Deja, gegužės mėnesį paaiškėjo, kad konkursas ekspertams parinkti neįvyko, nes Seimo valdyba ekspertų darbui numatė skirti iki 100 eurų.
 
Genovaitė Paulikaitė
Šios dviejų Seimo narių nuomonės paskelbtos žurnale "Miškai" 
 

Marčiupio akmuo

Pavarių akmuo

Puntuko brolis

Per ežerus

Virintos meandromis

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis



Reklama