NAUJIENOS

Simona Davlidovičiūtė: per premjerą aplanko liūdesys

Kategorija:

Miestas:
Vasario 22–23 dienomis savo antrąjį darbą, spektaklį „Hotel  universalis“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro scenoje pristato režisierius Augustas Gornatkevičius ir jungtinė aktorių trupė. Visiems režisieriaus spektakliams kostiumus kurianti dailininkė Simona Davlidovičiūtė pabrėžia, jog šis spektaklis bus kitoks: nuošaly palikus siurrealizmą ir akį rėžiantį ultravioletą, bus atsigręžta į natūralumą.
 
Su režisieriumi Augustu Gornatkevičiumi koja kojon žengiate jau ne vienerius metus, dirbate kartu ne prie vieno spektaklio. Ar tau patinka dirbti toje komandoje, ar laikai tai tam tikru įvertinimu, pasitikėjimu?
 
Esame pažįstami nuo vaikystės. Jis sužinojo, kad studijuoju mados dizainą, tad pagalvojome, jog reikėtų pabandyti dirbti kartu. Nuo antro kurso Augustas ėmė profesionaliau gilintis į teatrą, pradėjome bendradarbiauti ir nebesustojome.
Manau, jog žmogaus prisirišimas, nuolatinis kvietimas bendrauti, dirbti yra geras įvertinimas ir leidžia suvokti, jog mūsų mintys sutampa.
Atsiranda vis mažiau diskusijų, vienas kitą suprantame iš kelių žodžių, tad mūsų komanda tik stiprėja ir stiprėja.
 
Ar netrūksta naujovių, vadinamojo netikėtumo faktoriaus, nes dabar, kaip ir paminėjai, vienas kitą suprantate iš pusės žodžio?
 
Be abejonės. Bet yra kažkoks saugumo variklis.
Vis tik kiekvienas darbas drauge yra vis kitoks. Mes nemažai išmokstame iš kiekvieno darbo, tai pareikalauja nemažų iššūkių.
Su visais režisieriais dirbti įdomu, bet dažnai viskas lieka vienkartiniais pabandymais, o su Augustu yra tęstinumas.
Tai atsispindi ir mūsų darbuose, yra tam tikrų atsikartojimų. Pavyzdžiui, tai ką kūrėme prieš šešerius metus mėgėjiškame spektaklyje, atsikartojo ir „Roberto Zucco“.
 
Dabar dirbate su spektakliu Hotel universalis. Jis yra paremtas antikos mitu apie saulės dievo Helijaus ir okeanidės Klimenės sūnų Faetono tragišką lemtį. Siužetas – intriguojantis. Smalsu, kokie bus kostiumai?
 
Visgi tai nėra antikinio mito rekonstrukcija. Tai – ši diena. Ir nors galima šiek tiek remtis, bet atkartoti antikinį kostiumą nėra prasmės, nes mes kalbame apie tai, kas vyksta dabar.
Man, kaip kostiumų dailininkei, yra labai svarbu, jog žiūrovas galėtų atpažinti personažą, savo draugą, žmogų, kurį pažįsta ar netgi su juo susitapatinti.
Matydami istorinius kostiumus, mes labai dažnai pasistatome tam tikrą sieną, nes remiamės pasakojimu, istorija. Manau, jog spektaklis turėtų būti arčiau žmogaus.
Aš labai daug analizuoju gatvės stilių. Ir spektaklyje „Roberto Zucco“ labai daug apie tai galvojau.
Personažai turi savo sukurtą įvaizdį: jis dirbtinas, sukurtas scenografijai. Taip gali būti ir realybėje – štai, šiandien aš toks personažas.
Nors esu mados dizainerė, teatre man labai patinka bendrumas, bendras kūrybinis darbas. Man labai patinka jausmas, kad gali prisiliesti prie tiek daug skirtingų žmonių – dirbdamas kaip dizaineris esi labiau linkęs į savo ego.
 
Kiek laiko kuri kostiumus spektakliams?
 
Jau šešti metai. Dar nėra didelio stažo, bet manau, jog didelis žingsnis jau yra žengtas nuo to, ką pradėjau.
 
Ar teko pastebėti, kaip keičiasi teatrinės mados, kostiumai, tendencijos?
 
Dažnai norima rekonstruoti, atkurti tam tikro laikmečio kostiumą. Jauni kūrėjai leidžia sau daugiau stilizuoti, kurti naują.
Vis tik manau, kad kostiumo dailininkas dar dažnai yra maišomas su scenografu, o kostiumo dizaino sritis – vis dar tebesikurianti virtuvė.
 
Kas pačiai labiausiai patinka dirbant tokį darbą?
 
Didžiausias privalumas yra pats procesas. Pradedant nuo gautos medžiagos, kurią skaitai, vėliau – darbas su kūrybine komanda, audinių, daiktų rinkimas. Kalbant apie siuvėjas, su kuriomis man teko dirbti, galiu drąsiai sakyti, jog Panevėžyje jos – vienos geriausių. 
Kai ateina premjera, tuomet prasideda tikras liūdesys, jog viskas baigėsi.
 
O kas sunkiausia?
 
Sudėtingiausia yra tada, kai vieni su kitais pametame komunikaciją – tada viskas ima slysti iš rankų. Pasitaiko kartais tokių akimirkų, kai nesusikalbame, bet tai, manau, galioja visiems kūrėjams – ne vien teatre dirbančioms komandoms.
Apskritai, esu linkusi mėgautis šiuo savo darbu ir pasiimti iš jo teigiamas emocijas.
 
Kas artimiau širdies: darbas su dideliais pastatymais ar mažais, kai gali kur kas daugiau dėmesio skirti detalėms?
 
Tikriausiai, jog su mažesniais, kai galiu kuo švariau išgryninti personažus.
Dideli pastatymai reikalauja kitokio darbo paskirstymo ir su aktoriais nepavyksta užmegzti atitinkamo ryšio.
Kai turi masuotę, žinai, kas ir kaip apsirengs, tiesiog išstatai ir turi kažkokį bendrą vaizdą, rezultatą.
Dideli pastatymai pareikalauja tikrai didelės ištvermės: ne tik fizinio, bet ir psichologinio pasirengimo. O jeigu dar pasireiškia visokie sunkūs charakteriai, būna labai sudėtinga dirbti.
 
O ar dažnai pasitaiko nesusikalbėjimų, atvejų, jog tavo pasiūlyta idėja nepatinka aktoriams?
 
Būna visko, bet viskas priklauso nuo komunikacijos. Jeigu esi tikras savo idėja, tuomet gali ją apginti, atstovėti ir „parduoti“ savo kostiumą.
Pradžioje šis procesas buvo tikrai sudėtingas. Galvodavau, jog galbūt aš pati ką nors ne taip darau. Tokių idėjų pardavimų mokausi iki šiol.
 
Kol naujasis rež. A. Gornatkevičiaus darbas dar nepasiekė dienos šviesos, tikriausiai, nebus lengva palyginti dviejų spektaklių procesą. Vis tik, kuriame spektaklyje – „Roberto Zucco ar ,,Hotel universalis“ – kurti kostiumų dizainą buvo sudėtingiau, kuris jų pareikalavo daugiau jėgų ir susikaupimo?
 
Dėčiau lygybės ženklą.
„Roberto Zucco“ turėjome mažiau laiko pasiruošimui. Pradžioje buvo vienos mintys, o pažiūrėjus po pusmečio, jau mačiau savo tam tikras klaidas.
Todėl dirbdama su nauju spektakliu stengiuosi jų vengti, nes yra nemažai sudėtingų gaminių.
„Hotel universalis“ ruošiuosi konceptualiai, ilgesnį laiką. Jeigu praėjusiame spektaklyje buvo labai ryškūs kostiumai, siurrealistinis, čia vyraus natūralumas, prigesintos spalvos, nebus ultravioleto.
 
Spektaklius „Hotel universalis“ bei „Roberto Zucco“ galite pamatyti:
 
„Hotel universalis“ vasario 22–23 d. 18:00 val. Juozo Miltinio dramos teatre, kovo 6 d. 18:00 val.  Nacionaliniame Kauno dramos teatre,
kovo 22 d. 18:00 val. Juozo Miltinio dramos teatre.
„Roberto Zucco“ kovo 3 d. 18:00 val. Juozo Miltinio dramos teatre.

Spektaklio HOTEL UNIVERSALIS video anonsas štai čia: https://www.youtube.com/watch?v=B_DUsNUD5xY 
Rasa Karvelytė
 

Marčiupio akmuo

Pavarių akmuo

Puntuko brolis

Per ežerus

Virintos meandromis

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis



Reklama