NAUJIENOS

Rugsėjis į miestą sugrąžina spūstis: nejau tai neišvengiama?

Kategorija:

Miestas:
Pasibaigus vasarai į Vilnių sugrįžta spūstys. Juk Lietuvos sotinė yra ne tik didžiausias ir vis dar augantis šalies miestas. Jis yra didžiausias darbdavys, sutraukiantis gyventojus ir iš aplinkinių gyvenviečių, svarbus mokslo ir medicinos centras. Tai ir pats jaunatviškiausias miestas: universitetuose studijuoja 52 tūkst., o kolegijose – apie 14 tūkst. studentų. Apskaičiuota, kad į sostinę įvairiais tikslais kasdien atvyksta apie 152 tūkst. žmonių! Atvykstančiųjų srautai nemažės. Kaip suvaldyti transporto eismą miesto gatvėse ne vienos mokslinės disertacijos tema.
 
Įvairialypė problema

Aiškinantis spūsčių priežastis atliekama nemažai tyrimų. Situaciją ir tendencijas būtina išsiaiškinti ieškant sprendimų. Juk eismo spūstys ne tik vairuotojams gadina nuotaiką, tai įvairialypė problema. Mokslininkai ją yra išmatavę pinigais.
Susisiekimo ministerijos užsakymu VGTU atliktas tyrimas atskleidė, kad spūsčių ir su kitų su jomis susijusių veiksnių (eismo įvykiai, tarša, triukšmas, įtaka klimato kaitai) neigiamo poveikio kaštai Vilniui yra milžiniški. 2006-aisiais jie buvo įvertinti 1,4 mlrd. Eur (iš jų spūsčių – 708,8 mln. Eur), o 2007-aisiais – jau 1,7 mlrd. Eur (iš jų spūsčių – 1,1 mlrd. Eur). Skaičiai kasmet auga, tad belieka tik spėlioti, kaip jie padidėjo per dešimtmetį. Didžiąją dalį spūsčių „kainos“ sudaro sudegintų degalų sąnaudos, likusią dalį – tuščiai praleistas žmonių laikas. O kur dar ekologija, padidėjusi rizika eismo dalyvių saugumui ir šeimų gerovei, žala sveikatai!
Šiuo metu ypač aktuali tema įsipareigojimai ES mažinti oro taršą bei klimato kaitą skatinančių dujų emisiją. O miesto transporto tarša sudaro apie 40 proc. viso išmetamo CO2. Tuo tarpu variklinių transporto priemonių parkas auga sulig kiekvienais metais. Statistikos departamento duomenimis, sostinės regione 2014-ųjų pabaigoje vien tik individualių lengvųjų automobilių buvo registruota per 273 tūkst., 2017 m. – 300,8 tūkst., pernai – 314,9 tūkst.
Vilniaus savivaldybės skelbia, kad kasdien į gatves kasdien išvažiuoja apie 260 tūkst. transporto priemonių, dar prisideda apie 40 tūkst. automobilių iš kitų miestų. Palyginti su vasaros mėnesiais rudenį mieste automobilių padaugėja apie 30–40 proc., kai kuriose gatvėse – net 50 proc.
 
Infrastruktūra per ankšta išaugusiam srautui

Automobilių srautai yra per dideli esamai gatvių infrastruktūrai. Pagal Vilniaus darnaus judumo planą gyventojams siūloma teikti prioritetą viešajam transportui, dviračiams ir kitoms bevariklėms transporto priemonėms, alternatyvių degalų transportui, kelionėms pėsčiomis, naudotis dalinimosi automobiliais paslauga ir pan.
Neseniai Seimo narių iniciatyva buvo surengta diskusija dėl kitos alternatyvos, kuri galimai skatintų rinktis viešąjį transportą (rinkėjams patrauklią idėją per savivaldos rinkimus buvo pasigavęs ne vienas pretendentas į sostinės merus) – sudaryti sąlygas važiuoti nemokamai. Tokia praktika dar 2011 m. įdiegta Taline, vėliau ir kai kuriuose kituose Estijos miestuose. Patirtį perėmė Rėzeknė, kai kurie kiti Europos miestai.
Tačiau daugelis specialistų ir politikų kalbas apie nemokamą viešąjį transportą vadina viso labo populizmu. Nemokamo transporto, kaip ir nemokamų pietų, nebūna. Už viską reikia mokėti. Mažiems miesteliams tai iš tiesų gali būti tinkama idėja, tačiau ne didmiesčiui. Keleivių vežimo paslaugos Lietuvoje yra nuostolingos, nuostoliui padengti dotacijų neužtenka – tenka kompensuoti savivaldybėms. O Vilnius ir jo susisiekimo paslaugos – nuolat neišbrenda iš skolų.
Apklausos patvirtina, kad priežastis, kodėl gyventojai renkasi kelionę nuosavu automobiliu, bet ne viešuoju transportu, yra anaiptol ne bilieto kaina, o kelionės kokybė, greitis, komfortas.
Vilniuje piko metu viešasis transportas būna perkrautas – perveža 79-86 proc. visų dienos keleivių, o kvadratiniame metre būna susigrūdę po 6-7 žmones. Ne paslaptis, kad sostinės teikiamos susisiekimo paslaugos palyginti su kitais Europos miestais yra neefektyvios – miesto transporto tinkle yra pusė (54 proc.) stotelių, kur viešojo transporto reikia laukti ilgiau kaip 15 min., keleivių išvežimas iš stotelės neužtikrinamas bent keturis kartus per valandą.
 
Kalbant apie planą A, negalima nutylėti ir plano B

Vilnius turi darnaus judumo planą, apie jį nuolat primena – viešinimui yra skirtos lėšos. Tačiau ir patys plano autoriai nelabai slepia, jog nėra viešojo transporto fanai. Jis neatitinka daugiau kaip ketvirčio milijono vilniečių poreikių.
Štai užmiesčio zonoje išsiplėtė žiedas gyvenamųjų namų kvartaliukų. Be nuosavo automobilio jų gyventojai būtų kaip be kojų. Autobuso sulaukti jokių galimybių nėra ne tik kad per ketvirtį valandos, bet ir per dieną, nes tokių taškų miesto autobusų tinklas dar nepasiekia. O žmonės turi vykti į darbą, vaikus nuvežti į darželius ir mokyklas.
Į tikslą galima eiti dviem keliais: tuo, kuris atrodo trumpesnis (pasitelkiant paprastesnes priemones), ar efektyvesniu, nors ir brangesniu. Tokia alternatyva yra metropolitenas – greitojo susisiekimo sistema, atitinkanti miesto darniojo judumo principus. Yra ekologiška, lengvai suderinama su kitomis susisiekimo sistemomis. Tai būtų puikus automobilių spūsčių, oro taršos bei triukšmo problemų sprendimas, kuriuo naudojasi Europos sostinės.
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus pastebi: „Dabar pasiektas toks techninis lygis, kad po žeme nutiesti trasą ir išsaugoti gamtos privalumus – nėra sudėtinga. Viskas priklauso tik nuo to, pagal kuriuos planus gyvename ir tvarkomės – 1929-ųjų ar 2019-ųjų“.
Pirmosios metro trasos (Pilaitė – Centras) galimybių studija rodo, kad toks projektas naudingas ekonomiškai miestui ir visai valstybei. Objekto statyba sukurtų 6 tūkst. darbo vietų, o atsipirkęs, po 20 metų, metropolitenas kasmet turtintų šalies biudžetą.
Pasak J. Zykaus, pagal pernai lapkritį priimtą Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą projektą galima įgyvendinti koncesijos būdu, rangovą atrinkus tarptautinio konkurso keliu. Vilniaus metropoliteno projektu domisi daugiau nei dešimt užsienio kompanijų, tarp jų Vokietijos „Siemens“, Prancūzijos „Alstom“ ir kt.
Trūksta tik miesto tarybos sprendimo pradėti planuoti metropoliteno trasas. Stinga pripažinimo, kad Vilniaus miestas yra daugiau nei viena iš Lietuvos savivaldybių. Tai yra Lietuvos sostinė, į kurią kasdien atvyksta daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos piliečių mokytis, gydytis, pramogauti ar tvarkyti reikalus.  

Andrius Sadauskas
 

ČDM biblioteka atveria duris visuomenei

Marčiupio akmuo

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė


Kviečiame kurti origamio instaliaciją


Reklama