Regina Rozentalienė: kelionių pomėgis atvedė į esperanto pasaulį

Esu gimusi Ukmergės rajone Lyduokių apylinkėje, Slabados kaime. Lyduokiuose baigiau septynmetę mokyklą.
Kartą apsilankiusi Kauno kino teatre, aparatinėje pamačiau bendraamžę merginą, rodančią filmą. Tapti kino mechanike panorau ir aš. Netrukus gavau siuntimą į Kauno kino mechanikų mokyklą. Mūsų grupėje mokėmės 42. Praktiką atlikau Šilutės rajone per didžiulį potvynį. Rodyti filmo Rusnėje plaukdavome dore. Po mokslų darbą siūlė Jurbarke, Kazlų Rūdoje ar Joniškyje. Kadangi nė vienos vietos nepažinojau, mane paskyrė į Joniškį. Pradžioje teko dirbti kaimo vietovėse. Bedirdama kine, įstojau į Vilniaus politechnikumą. Mokiausi 1963–1968 m. neakivaizdiniu būdu. Baigusi įgijau kino techniko specialybę. Kai atsirado televizija, mūsų kiną uždarė. Tada gavau darbo Joniškio ligoninėje, trejus metus dirbau kasininke. Vėliau buvau pakviesta dirbti kasininke Rajkoopsąjungos paruošų kontoroje, kur išdirbau iki pat pensijos.

Kelionių pomėgis atvedė į esperanto pasaulį

Keliones pamėgau nuo jaunumės. Pirmosios išvykos buvo į Kauną. Su tėveliu keliaudavome siauruku iš Raseinių. Anuo sunkiu laiku mūsų tikslas buvo nusipirkti pilną maišą duonos.

Kartą sužinojau, kad Bučiūnų kaimo gyventojus ,,Raudonosios vėliavos“ kolūkis veš į Maskvą. Pirmininkas sutiko mane išleisti į pirmą didelę kelionę. Keliavome GAZ-51 kėbule, sėdėdami ant iš lentų padarytų suolų. Naktį ilsėjomės prie miško. Nors Maskvoje nakvojome ant grindų, bet buvome laimingi išvydę didmiestį.

Vėliau kelionių po artimus ir tolimus kraštus būta gausybė. Jos mane lydėjo visą gyvenimą. Per daugelį metų esu apkeliavusi nemaža vaizdingų tuometinės Tarybų Sąjungos vietovių: Leningradą, Baltarusiją, Ukrainą, Užkarpatę, Vidurinę Aziją, Krymą. Ne kartą lankiausi Estijoje, Latvijoje. Pabuvojau Bulgarijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Įsiminė piligriminės kelionės su kunigu esperantininku Mariumi Dygliu, ypač po Italiją, Vatikaną. Savo keliones esu aprašiusi dienoraščiuose.

Esperanto susidomėjau gyvendama Joniškyje

Į esperantininkų judėjimą įsijungiau 1988-aisiais, jau gyvendama Joniškyje. Jame susiradau gausų bendraminčių būrį. Čia tapau esperantininke. Didelė likimo dovana laikau pažintį ir ilgametę bendrystę su Paulina Arūniene. Ji – mūsų krašto šviesuolė, Joniškio garbės pilietė, daugelio visuomeninių veiklų iniciatorė. Paulina įkūrė Baltijos tautų draugystės sodą, ne vieną iš mūsų pabudino gražiems darbams. Su ja dirbome ranka rankon. Kartu dalyvavom šaulių, tremtinių organizacijose, Pagyvenusių žmonių asociacijos, ,,Bočių“, Neįgaliųjų ir Lietuvai pagražinti draugijų veiklose. Tarp kitų mano veiklų esperantiškasis pomėgis tapo vienu iš įsimintiniausių ir patraukliausių.
Apie tarptautinę esperanto kalbą sužinojau iš Paulinos Arūnienės. Žinios apie įdomias esperantininkų veiklas ateidavo iš jos dukros pedagogės Danutės Vidrinskienės, aktyvios esperantininkės Marijampolėje.

Paulina Arūnienė gyveno mūsų kaimynystėje. Jos įkurtoje klėtelėje-muziejuje atgimimo laikais vyko ir esperanto kalbos kursai. Mus mokė esperantininkas Vincentas Barcys iš Šiaulių. 1988 m. birželio 18 d. laikėme egzaminus, kursus baigėme kartu su Paulina Arūniene, Bronė Vencloviene, Dalia Vyskupaitiene, Janina Šimaitiene, Irena Ramoniene ir Felicija Šibirkštiene. Kolegės išsibarstė, išėjo Anapilin. Su J. Šimaitiene dar esam dalyvavusios UK-e Berlyne, BET-e Jelgavoje. B. Venclovienė dar tobulinosi kursuose Kaune, gerai išlaikė egzaminus. Dabar iš mūsų grupės esperanto veikloje likau viena. 1989 m. baigiau esperanto kalbos mokytojų kursus Vilniuje.
Manau, kad esperanto kalba – tai prasminga pažinimo ir turiningo laisvalaikio priemonė.

Naujos pažintys, įdomi veikla

Mano pirmasis esperanto žingsnis buvo 26-osios Baltijos esperantininkų dienos, vykusios Kaune, LŽŪA, paskui antrosios – Jelgavoje. Įdomu buvo klausytis paskaitų esperanto kalba, tobulintis kalbos kursuose, pažinti nematytas vietoves ir žmones. Čia susipažinome su Irena Butnoriene, esperantininke iš Naujosios Akmenės. Nuo to laiko esame geriausios draugės, renginiuose visada dalyvaujame kartu. Abi kartu dalyvavome bemaž 25-iuose BET-uose. Kita mano tradicinė išvyka – Rideto šventė Šiauliuose, ten buvau net 20 kartų. Su bendraminčiais šiauliečiais sieja artimi ryšiai. kryžių kalne.

Įsimintinas buvo Pasaulio esperantininkų kongresas Berlyne 199 m. Viliojo plati kongreso programa, sužavėjo ant kongreso rūmų pasodintas sodas. Atmenu, dvi japonės vaišino mus, joniškietes, žaliąja arbata su ypatingais trimis žele kubeliais, teikiančiais žvalumo. Tuomet paprašiau, kad jos mano Kongreso knygoje įrašytų savo vardus japoniškai su kokiu nors žodžiu. Jos parašė: arigato – ačiū. Šią knygą didžiuodamasi rodau pažįstamiems…
Kadangi esu jau garbaus amžiaus, dalyvavau 2004 m. Šauniausios močiutės rinkimuose Joniškyje Mane išrinko nugalėtoja. Pristatydama savo veiklas, pasakojau ir apie esperanto kalbą. Esperantiškai paporinau linksmą istoriją apie karvutę ir veidrodį, kuriame pamačiusi savo atvaizdą, žaloji pamanė sutikusi savo gentainę. Visiems buvo įdomu gyvai klausytis tarptautinės kalbos.

Didelis įvykis buvo 2015 m. Žagarėje vykęs pirmasis esperantininkų katalikų suvažiavimas. Daug pastangų įdėjo jo organizatorius kun. Marius Dyglys. Renginio dalyviai džiaugėsi turininga programa ir edukacinėmis veiklomis.
Kelionės, buvimas tarp žmonių, savanorystė – didžiausi mano gyvenimo pomėgiai. Juos padėjo realizuoti ir prasmingas esperanto judėjimas.

Mi amas Esperanton. Aš myliu esperanto. Džiaugiuosi, kad esperanto judėjimas suteikė tiek daug gražių akimirkų.

Adelė Regina Rozentalienė
Joniškio šaulė, keliautoja, visuomenininkė, esperantininkė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aleksandras—dambrauskas-%E2%80%93-lietuvos—esperantininkas–nr1-160-osioms-adomo—jaksto—gimimo—metinems
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eugenija-kediene-ir-kleta-gindviliene-linkime-jaunimui-susidometi-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zenonas-eimutis-sabalys-man-esperanto-%E2%80%93-musu-salies-istorijos-dalis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eligijus-skirkevicius-esperanto-kalba-padeda-suprasti-bendruosius-kalbu-desnius