NAUJIENOS

Reformacijos jubiliejaus proga – nemokamų 27 koncertų ciklas

Kategorija:

Miestas:
Lietuvai minint 500-ąsias Reformacijosmetines, per šalį keliauja šiai sukakčiaiskirtas unikalių koncertų ciklas, iki metų pabaigos aplankysiantis net pačius atokiausius miestelius.
„Paprastai, kai parapijoje būna kokia šventė, susirenka keli kunigai, pagieda vietinis ar keli aplinkiniai chorai, ir tuo viskas baigiasi. Tačiau tokia prasminga Reformacijos 500 metų proga norėjosi kažko daugiau. Tad norėdami palengvinti užduotį parapijoms, numačiusioms paminėti šią šventę vietose, paruošėme koncertų ciklą“, – pasakoja Laura Matuzaitė-Kairienė, Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos (LEBMS) vadovė.
Kad liuteroniškų giesmių ir liuteronų kompozitorių sukurti kūriniai pritrauktų kuo daugiau klausytojų, koncertus sumanyta pagal galimybes apjungti su kitais tuo metu vykstančiais renginiais. Antai balandžio 22 d. Palangojeciklą pradėjęs koncertas papildė lektorių iš Amerikos, kurie skaitė paskaitas vietos kunigams, viešnagę. Kiti koncertai organiškai įsilies į miesto švenčių ir muzikos festivalių programas.
Giesmė liuteronams – tarsi tikėjimo estafetė
„Jei liuteroniškas dvasingumas kuo ir ypatingas, tai pirmiausia visuotiniu giedojimu“, – sako Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Pasak jo, didžiąją dalį liuteronų giedamų giesmių galima pavadinti eiliuotais pamokslais, Evangelijos skelbimu. Teologine ir poetine prasme puikūs tekstai bei šimtmečius gyvuojančios melodijos išlaiko autentišką tikinčiojo ryšį su Dievu ir Bažnyčia, kreipia į artimo meilę. Tai kiekvienam tikinčiajam leidžia asmeniškai ir sąmoningai dalyvauti Dievo garbinime, jaustis  bendruomenės dalimis ir tuo pačiu būti jos stiprinamam.
Vyskupui antrinanti L. Matuzaitė-Kairienė giesmės ev. liuteronų bažnyčioje svarbą iliustruoja Martyno Liuterio žodžiais: jis yra pasakęs, kad giedojimas – tai antras svarbiausias dalykas po maldos. „Nors gal sakyčiau, kad net ir pirmas, nes nuo vaikystės per giesmę liekame prie Bažnyčios. Tai, kas šnekama žodžiu, ne visiems užsifiksuoja. O kai giedi tą patį daug kartų, ateidamas į bažnyčią, tai įsėda giliai į žmogaus širdį“, – svarsto pašnekovė.
Liuteronams giesmės – tai skelbimas, pasakojimas, kiekviena jų aiškiai perduoda evangelišką mintį. Būtent giesmės, pasak pačių šios bendruomenės tikinčiųjų, palaiko ir perduoda liuteronišką tikėjimą iš kartos į kartą. „Giesmes, kurių dabar išmokysiu savo vaikus, išmoks ir net senatvėje atsimins mano vaikai, bandys perduoti savo vaikams. Taip buvo su manimi pačia – ką seneliai įskiepijo, tą nešu per visą savo gyvenimą“, – sako LEBMS vadovė.
Tiesa, liuteronišką giesmę keičia laikmetis. Ankstesniuose giesmynuose vartota daugiau senovinių žodžių, naujesniame giesmyne jie pataisyti į šiuolaikinius. Anot L. Matuzaitės-Kairienės,galbūt kažkur viduje lyg ir jaučiama nuoskauda dėl sunaikinto senojo teksto, bet naujasis vis tiek priimamas, nes giesmės gyvastį palaiko melodija ir jos vidinė mintis. „Nuvažiavę į bet kurios šalies bet kurią liuteronų parapiją, vos išgirdę savą melodiją, iškart pajuntame, kad tai pačiai Bažnyčiai priklausome. Giesmė leidžia viduje pajusti tapatybę, supratimą, kad esame protestantai, o žmogui tai labai daug reiškia“, – tvirtina pašnekovė.
Nuo Žeimelio iki Nidos
Sumanymas su liuteroniškų giesmių ciklu apkeliauti visą Lietuvą organizatoriams kilo dar 2015 m. Sulaukusi Bažnyčios vadovų pritarimo, projekto siela L. Matuzaitė-Kairienė ėmėsi ieškoti, kas giesmes galėtų atlikti.
„Matyt visai neatsitiktinai tuo metu daug bendravome su dabartine valstybinio choro „Vilnius“ koncertų vadybininke Vilija Dačinskiene, kuri sukaupė didžiulę patirtį,  organizuodama daugelį garsių Lietuvos festivalių ir regioninių muzikinių projektų. Ji ir pasiūlė mums būtent šiam Reformacijos projektui pakviesti valstybinį chorą „Vilnius“. Projekto iniciatyvą labai palaikė ir talentingasis Lietuvos bosas Liudas Mikalauskas“, – prisimena pašnekovė.

Kultūros ministerijai pateiktas trišalis LEBMS, choro ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios projektas sulaukė pritarimo ir dalinės paramos. Įkandin ministerijos prie jo sutiko prisidėti ir Vokietijos ambasada.
Atlikėjų gretas, be choro, sutiko papildyti tokios scenos žvaigždės kaip Liudas Mikalauskas, Asta Krikščiūnaitė ir Jonas Sakalauskas. Keliuose koncertuose pasirodys ir M. K. Čiurlionio kvartetas, į savo repertuarą įtrauksiantis Reformacijos laikotarpio kūrinių. Kadangi vien giesmių, tegu ir pačių žymiausių, per koncertą klausytis gali būti nelabai įdomu, repertuarą nuspręsta papildyti protestantų kompozitorių Mendelsono, Bacho,Šiutso, Reinbergerio, Bramso chorinėmis miniatiūromis.
Kad giesmių ciklas taptų įdomesnis iš žmogiškosios pusės, organizatoriai į pagalbą pasikvietė aktorių Vytautą Rumšą. „Viena vertus, kunigas pateikia informaciją iš bažnytinės, teologinės pusės. Kita vertus, ne visų parapijų kunigai gali įdomiai, patraukliai pristatyti koncerto programą. O mums norėjosi, kad Reformacija taptų prieinama ir suprantama visiems žmonėms, todėl pasirinkome, kad apie ją pasakotų žinomas veidas, kad kalbėtų per žmogiškąją prizmę“, – tokio sprendimo motyvus aiškina koncertų ciklo organizatorė. Aktoriaus pasakojimus apie Kristijoną Donelaitį, Martyną Mažvydą, Joną Bretkūną ir kitus iškilius liuteronus apipins giesmės.
Gegužės 20 d. koncertų ciklas lankysis Šiaurės Lietuvoje, kurnumatomi pasirodymai Žeimelioev. liuteronų ir Biržų reformatų bažnyčiose, vėliau –Marijampolėje ir Batakiuose (Kelmės raj.). Užsukęs į Kretingą, birželio 17 d. giesmių ciklas atvyks įŠilutę, kur rengiama visų liuteronų ir reformatų chorų giesmių šventė. Įją, be choro „Vilnius“, suvažiuos visi Lietuvos chorai, atvyks kelios grupės iš Vokietijos, vyks didelės pamaldos ir minėjimas.
Toliau ciklas keliaus į Tauragę, rugpjūčio 13 d. – į Klaipėdą, kur jį, kol uostamiestyje nėra ev. liuteronų bažnyčios, priims Valstybinis muzikos teatras. Rugpjūčio 25 d. koncertas įsilies į Jurbarko miesto šventę, o paskuipajudės į Vilkyškius – Mažosios Lietuvos kultūros sostinę. Čia liuteroniškos giesmėspapildys vargonų muzikos festivalį ir jį uždarys spalio 1 d. Spalio 25 d. koncertų ciklą pasitiks jau kita Lietuvos kultūros sostinė – Priekulė. Paskutinis, baigiamasis koncertas, įvyks spalio 31 d., Reformacijos dieną, Vilniuje.
Pasak L. Matuzaitės-Kairienės, iš pradžių planuota surengti tik apie dešimt koncertų, tačiau dabar matyti, kad jų bus neišvengiamai daugiau – net 27. Mat choras „Vilnius“ labai aktyvus ir šią programą nusprendė įtraukti į kitus savo paties kuriamus projektus. Be to, koncertų metu prie choro „Vilnius“ bus kviečiami prisijungti ir vietos bažnytiniai chorai. Jie tikrai dalyvaus Jurbarke, Kelmėje, Šilutėje.
Organizatoriai žada, kad koncerto bukletuose bus giesmių, pavyzdžiui, „Tvirčiausia apsaugos pilis“, žodžiai, tad kartu galės giedoti ir visi klausytojus. „Taip norime pabrėžti, kad Liuteronų bažnyčia yra giedanti. Giesmės nesunkios, melodijos lengvai įsimenamos. Man atrodo, daugelis giesmių klausytojui bus pažįstamos, o jei ir ne, projektas atliks savo pažintinę misiją“, – džiugiai viliasi L. Matuzaitė-Kairienė.
Kompaktinis diskas – ir chorams, ir laidotuvėms
Besirengiant koncertų ciklui, organizatoriams kilo ir dar vienas sumanymas – įamžinti liuteroniškas giesmes kompaktiniame diske. Prie jo nuspręsta pridėti ir natas, kad chorai, nusprendę tas giesmes giedoti, po ranka turėtų ir tekstą, ir muziką.
Dviguba liuteroniškų giesmių kompaktinė plokštelė turėtų pasirodyti birželio mėnesį. Šiuo metu LRT studijoje jau yra įrašyta apie 40 giesmių. Vienos plokštelės giesmėsapims visus liturginius metus, joje įrašytos kalėdinės, velykinės ir kt. giesmės. O antrojoje plokštelėje sudėtos laidotuvėms skirtos giesmės – tai, L. Matuzaitės-Kairienės žodžiais tariant, praktinis, iš žmonių ateinantis poreikis, nes išlydint artimuosius, labai trūksta liuteroniškos muzikos.
Kompaktinėje plokštelėje skambės pačios žymiausios liuteroniškos giesmės, giedamos visame pasaulyje, pradedant Vokietija ir baigiant Amerika. „Tarp jų, be jokios abejonės, bus Liuteronų bažnyčios himnu laikoma giesmė „Tvirčiausia apsaugos pilis“, ir „Viešpatį liaupsink“, „Krikščionys, džiaukimės drūtai“, – vardija projekto sumanytoja. – Sudėjome pačius ryškiausius būtent Reformacijos laikotarpio kūrinius, siekiančius 500 metų atgal, t. y. apsiribojome M. Liuterio amžininkų sukurtomis giesmėmis.“
Šiuo metu specialistai dirbaprie kiekvienos giesmės teksto ir išnašų, kuriose bus nurodyta, iš kur atėjusi giesmė, kas ją vertė, kas parašė pirmąją melodiją, kas harmonizavo. Tikimasi, kad iš viso to išeis rimtas mokomasis darbas, kurį galės naudoti tiek chorai, tiek studentai. Kol kas nei tokio natų sąsiuvinio, nei kompaktinio disko, pasak rengėjų, dar nebuvo.
ARTIMIAUSI JUBILIEJINIO PROJEKTO KONCERTAI
ATLIKĖJAI:valstybinis choras „Vilnius“ (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), solistai: Liudas Mikalauskas (bosas),  Jonas Sakalauskas (baritonas),  Asta Krikščiūnaitė (sopranas), M. K.Čiurlionio kvartetas. Pasakotojas, režisierius – Vytautas Rumšas.
  1. Birželio 3 d. 14 val. šeštadienis, Rusnė (Šilutė raj.), ev. liuteronų bažnyčia
  2. Birželio 3 d. 18 val. šeštadienis, Katyčiai (Šilutė raj.), ev. liuteronų bažnyčia
  3. Birželio 4 d. 11 val. sekmadienis, Šakiai, ev. liuteronų bažnyčia
  4. Birželio 4 d. 16 val. sekmadienis, Margininkai (Kauno raj.), Švč. M. Marijos Škaplierinės (katalikų) bažnyčia
 
 

ČDM biblioteka atveria duris visuomenei

Marčiupio akmuo

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Kviečiame kurti origamio instaliaciją


Reklama