Ramūnas Narbutas: man esperanto kalba toliau lieka kaip galimybė bendrauti su visu pasauliu

Apie Esperanto kalbą sužinojau 1990 metais. Tuo metu studijavau Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Tai buvo antras studijų kursas – pirmieji metai sugrįžus po metų pertraukos tarybinėje armijoje. Kursiokas Audrius Mikėnas grižo iš esperantininkų renginio Vokietijoje ir pasakojo apie langą į Europą per esperanto kalbą.

Penkiese iš kurso nuėjome užsirašyti į Jaunųjų esperantininkų klubo „Ondo“ (Banga) rengiamus esperanto kalbos kursus. Kursai vykdavo vakarais Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno Technologijos universitetas) auditorijoje, kursus vedė Rūta Raikovskaja. Baigus kursus visi įsiliejome „Ondo“ klubo veiklą, bėgant laikui klube likome dviese su kambarioku Eugenijumi Kaniausku iš Gargždų.

Man esperanto kalba toliau lieka kaip galimybė bendrauti su visu pasauliu. Per esperantininkų bendruomenės renginius pažinau įvairias šalis. 1999 metais dalyvavau Jaunųjų esperantininkų organizacijos (Tutmonda Eeperanta Junulara Organizo sutrumpintai TEJO) kongrese Rijekoje, Kroatijoje. Šio kongreso metu Lietuvos esperantininkų jaunimo lyga tapo 60 Tarptautinės jaunųjų esperantininkų organizacijos sekcija. Kelionę finansavo Lietuvos jaunimo reikalų taryba pagal pateiktą projektą. 2000 metais vykau į Jaunųjų esperantininkų organizacijos kongresą Wespreme, Vengrijoje. Kongreso metu stebėjome pilną saulės užtrėmimą. 2004 m. dalyvavau pasauliniame esperantininkų kongrese (Universala kongreso – sutrumpintai UK) Pekine, Kinijos respublikoje. Per renginį pavyko užlipti ant Didžiosios kinų sienos ir apsilankyti uždraustajame mieste, susipažinti su kitomis Pekino lankytinomis vietomis. Pažinti miestą padėjo į esperanto kalbą išversti ekskursijų vadovai ir vietiniai esperantininkai. 2005 metais su bendraminčiais teko organizuoti 90 Pasaulinį esperantininkų kongresą Vilniuje, kuriame dalyvavo 2344 registruoti dalyviai. 2017 metais su žmona Jurgita Narbutiene ir vyresniąja dukra Migle Narbutaite dalyvavome 102 pasauliniame esperantininkų kongrese Seule, Pietų Korėjoje.

Taigi Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje dalyvauju seniai – nuo 1991 metų, teko būti paprastu nariu, revizijos komisijos, vėliau – valdybos nariu. Kiekvienas esperantininkų renginys yra savotiškas ir nepakartojamas, pradedant jaunimo renginiais ir nakvyne sporto salėje su miegmaišiais, valčių žygiais (Boatado) Nacionaliniame Aukštaitijos parke su nakvyne palapinėse ir naujų dalyvių krikštynomis ir baigiant šeimos renginiais su atskira programa tėvams ir vaikams, kaip Tarptautinė Velykų savaitė (Paska samajno internacia sutrumpintai PSI) Vokietijoje. Renginių metu pagal galimybes galima skaityti pranešimus tema, kurią išmanai arba klausyti kitų dalyvių pranešimų. Šiuo metu norėčiau paminėti Baltijos esperantininkų dienas Birštone (Baltaj esperantaj tagoj, sutrumpintai BET) 2016 metais, gal todėl, kad paaugus vaikams vėl sugrįžau į aktyvesnę esperantininkų veiklą.
Norėčiau paminėti esperantininkų tinklą „Pasporta servo“, kurio nariai nemokamai priima keliaujančius esperantininkus. Ilgą laiką esu šios grupės narys ir šalies koordinatorius. Mes su šeima atostogų metu mėgstame improvizuoti, keliaujame apsistodami pas esperantininkus. Susitikę su esperantininkais dažnai sužinome apie naujas lankytinas vietas, apie kurias nebuvome girdėję.

Gal todėl man gražiausia frazė – skanduotė, kuria už baigiami renginiai „Per esperanto kaj mond paco gxis la revido, gxis la revido“ (per esperanto ir pasauline taiką iki pasimatymo, iki pasimatymo). Cent jaroj vivu ni. (šimtą metų gyvenkime) lietuviškas atitikmuo Ilgiausių metų ilgiausių.

Ramūnas Narbutas

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nijole-petraityte-lingvon-kiel-%C4%9Dardenon-oni-ne-povas-lasi-kreski-sen-prizorge–
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-gvildys-gyvenk-progresuok-bet-mokytis-nenustok