Plečiamos pluoštinių kanapių panaudojimo galimybės

Spalio 9 dieną Seimo narės Virginijos Vingrienės iniciatyva vyko tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai“.
Prieš renginį įvykusioje spaudos konferencijoje Seimo narė Virginija Vingrienė pabrėžė, kad kol kas pluoštinės kanapės, kurias Lietuvoje auginti leidžiama nuo 2014 metų, panaudojimo galimybės dar apribotos. „Tačiau modernėjančios technologijos, surandamos naujos kanapių savybės, svarbios žmogaus mitybai ir sveikatai, rodo, kad pluoštinių kanapių panaudojimo reglamentavimas išaugo savo rūbą. Tai trukdo kurti didesnę pridėtinę vertę, stabdo prasivežimą į platesnes pasaulio rinkas, – per spaudos konferenciją kalbėjo Seimo narė. – Kartu su Seimo nariais Petru Čimbaru, Kaziu Starkevičiumi ir Mykolas Majauskas pateikėme įstatymo pataisas, kuriomis siūlome nedviprasmiškai reglamentuoti pluoštinių kanapių auginimą, perdirbimą, jų tarpinius produktus, būtina įteisinti visos pluoštinės kanapės perdirbimą, naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus, žiedadulkes, atverti kelius šio augalo panaudojimui sprendžiant klimato kaitos, žiedinės ekonomikos klausimus, nustatyti tinkamą reglamentavimą. Seime rengiama tarptautinė konferencija ir skirta šioms pataisoms aptarti.“
Kaip pažymėjo politikė, įstatymo pataisomis siekiama įteisinti konkurencingą pluoštinių kanapių industriją ir atverti galimybes didesnės pridėtinės vertės sukūrimui.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius. Jis pažymėjo, kad jau liepos mėnesį Seimas gavo Vyriausybės išvadas dėl įstatymų pataisų, kuriomis produktų gamybai būtų leista naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei. „Seime vykdomi klausymai ir tikiuosi, kad pataisos netrukus sugrįš į plenarinių posėdžių salę svarstymui, – kalbėjo Kazys Starkevičius. – Atnaujintame įstatyme bus numatytas licencijavimas, kuris eis į giluminį perdirbimą. Ūkininkams auginti jų sėklas ir pluoštą tų licencijų nereikia. Jos reikalingos, kad neatsirastų krūvos laboratorijų, kad Vyriausybės įgaliotos tarnybos galėtų kontroliuoti.“ Seimo narys pabrėžė, kad tikimasi, jog įstatymas dar spalio mėnesį bus priimtas, o po įstatyminius aktus ministerijos parengs iki Naujųjų metų. Tad kitais metais atsiras naujos verslo plėtros galimybės.
Kaip pabrėžė Kazys Starkevičius, 2019 metais Lietuvoje kanapėmis buvo užsėta apie 8 tūkst. ha. ES kanapių plotai užima apie 40 tūkst. ha.
Pasak Seimo nario, kanapės ne tik puiki žaliava, bet jos atlieka svarbų vaidmenį ir mažinant CO2. „Kanapės yra ta kultūra, kuri mažina klimato kaitą“, Bus numatytas licencijavimas, kuris eis į giluminį perdirbimą. Ūkininkams auginti jų sėklas ir pluoštą tų licencijų nereikia. Jos reikalingos, kad neatsirastų krūvos laboratorijų, kad Vyriausybės tarnybos įgaliotos galėtų kontroliuoti“, – sakė K. Starkevičius. Anot jo, tikimasi, kad įstatymas būtų priimtas dar spalį, jei už jį nubalsuos Seimas. Pažymėjo Kazys Starkevičius.
Spaudos konferencijoje buvo užsiminta ir apie tai, kad kol kas vis dar atsiranda žmonių, painiojančių pluoštines kanapines su kanapėmis, iš kurių išgaunamos narkotinės medžiagos. „Pluoštinės kanapės neturi narkotizuojančio poveikio“,  – pabrėžė Virginija Vingrienė.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos ir  ASU Mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas kalbėjo apie kanapių realizavimo galimybes. Jo teigimu, įstatymo pataisų priėmimas būtent ūkininkams atvertų naujas galimybes. „Šiš įstatymo pataisų laukia nemažai užsienio investuotojų ir tos investicijos 2020–2021 metais ketinama investuoti siektų 290 mln. eurų. Tai reiškia, kad ūkininkai neturės bėdų su užaugintos produkcijos realizavimu“, – kalbėjo Rimantas Čiūta.
Anksčiau buvo teigiama, kad iš kanapių galima pagaminti apie 50 tūkst. rūšių gaminių, o šių dienų skaičiavimais gaminių skaičius šokteli iki 150 tūkst. rūšių. „Pluoštinė kanapė nėra marihuana ir visi iš jos pagaminti produktai yra teisėti“, – spaudos konferencijoje pažymėjo Rimantas Čiūta.
Kauno technologijos universiteto profesorius Rimantas Venskutonis pristatė mokslininkų poziciją dėl pluoštinų kanapių. „Kanapių moksliniai tyrimai atsirado neatsitiktinai. Kai buvo legalizuotas jų auginimas, atsirado ir mokslinių tyrimų poreikis. Todėl labai svarbi įstatyminė bazė, sudaranti geras sąlygas verslui ir mokslui, kad Lietuva galėtų būti pirmaujanti šioje srityje, nes puikiai žinome, kad pavėlavus, labai sunku rasti vietą rinkoje, – pataisoms pritarė profesorius.  Jis pasidžiaugė, kad Lietuva yra nemažai pasiekusi. Šiuo metu vykdomi du pluoštinių kanapių mokslinių tyrimų projektai. Atliekama ir mažesnės apimties moksliniai tyrimai.“
Tarptautinėje konferencijoje apie pluoštinių kanapių auginimą kalbėjęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis įžvelgė naujas galimybes verslo plėtrai, nes jau šiuo metu nemažai investuotoju domisi galimybėmis investuoti į pluoštinių kanapių perdirbimą. Sveikatos apsaugos ministerijos narkotikų ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pasidalijo abejonėmis, ar tikra ilgiau vartojant pluoštinės kanapės produktus neatsiranda priklausomybės grėsmė, nes, pasak jos, nėra atlikti ilgalaikio jų vartojimo poveikio žmogui tyrimai.
Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio politikos grupės vadovas Karolis Anužis  kalbėjo apie pasikeitusį požiūrį į šį augalą ir jo panaudojimą. Apie kanapių naudą mitybai ir sveikatai mintimis dalijosi prof. Rimantas Venskutonis.  Tarptautinės teisės požiūrį į pluoštines kanapes pristatė FAAAT ekspertas Kenzi Riboulet-Zemouli.
Taip pat mintimis apie pluoštine kanapes, jų teikiamas galimybes dalijosi LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, EIHA ir LBTA atstovas Tomas Andrejauskas ir kiti konferencijos dalyviai.

Karolina Baltmiškė