Arimantas Račkauskas: per Esperanto por paco kaj amikeco

„Gyvenu Vilniuj. Kaip specialistas, dirbęs susisiekimo strateginio planavimo klausimais, dalyvauju visuomeniniame judėjime „Metro sąjūdis“. Savanoriškais pagrindais dirbu savivaldos, vietos bendruomeninių organizacijų veiklos organizavimo klausimais, esu Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos tarybos narys, dirbau tarybos pirmininku. Ši sąjunga jungia apie tūkstantį du šimtus vietos bendruomeninių organizacijų tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse. Jos nariai kartu su seniūnaičiais užima žemiausią vietos savivaldos grandį mūsų valstybės valdymo sistemoje. Kaip Vilniaus miesto Jeruzalės bendruomenės centro narys, buvęs pirmininkas, kasmet organizuoju talką, per kurią renkame šiukšles Vanaginės geomorfologiniame draustinyje (miške). Dalyvauja iki šimto talkininkų. Retkarčiais dėstau apie seniūnaičių vaidmenį mūsų šalies vietos savivaldos sistemoje. Kitas mano pomėgis – dainavimas. Dainuoju vyrų chore „Varpas“, giedu šv. Kazimiero bažnyčios chore. Be to, dalyvauju Kauno deputatų klubo, Lietuvos merų klubo, Lietuvos viceministrų klubo veikloje“, – pasakoja Arimantas Račkauskas. Tarp gausių užsiėmimų laiko randa ir esperantininkų veiklai.

Gerbiamas Arimantai, kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?

Esperanto kalba susidomėjau 1959 metais studijuodamas tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas). Pirmasis mokytojas buvo Kauno lėlių teatro aktorius Ignas Balčiūnas, kuris mokėjo labai įtaigiai, įdomiai ir patraukliai mokyti esperanto kalbos. Jis patarė, kad norėdami geriau išmokti šios kalbos, pradėtume susirašinėti su kitų šalių esperantininkais.

Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?

Neturėdamas galimybių išvykti į užsienio šalis, pradėjau susirašinėti su užsienio, daugiausia su kapitalistinių šalių – Japonijos, Prancūzijos, Pietų Afrikos Respublikos, Graikijos esperantininkais. Susirašinėjimas su dviem Japonijos esperantininkais – studentu ir mokytoju labai praplėtė mano žinias apie šią egzotišką šalį. Baigęs esperantininkų kursus pradėjau važinėti į Baltijos esperantininkų stovyklas, kur artimiau bendrauti su Estijos, Latvijos, kitų sąjunginių respublikų esperantininkais. Tai leido artimiau susipažinti su šių šalių gyvenimu, įsigijau naujų draugų. Supratau esperanto kalbos kūrėjo idėją, kad esperanto kalba turi tarnauti ne tik kaip eilinė kalba, bet kaip priemonė, leidžianti sumažinti priešiškumą tarp tautų.
Pasaulinė esperantininkų bendravimo priemonė – Pasporta Servo leidžia bendrauti esperantininkams tarpusavyje, aplankant vieniems kitus, apgyvendinant pas save be užmokesčio. Pats šia galimybe nepasinaudojau, tačiau priimdavau kitų šalių esperantininkus.
Man esperanto kalba kartu yra ir pomėgis, ir naujo pažinimo pagrindas.

Galbūt dalyvaujate Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje? Labiausiai Jums patikę renginiai ir susitikimai.

Dalyvauju įvairiuose esperantininkų renginiuose. Pagal galimybes įsitraukiu į Vilniaus esperantininkų klubo veiklą. Vykstu į Lietuvos esperantininkų sąjungos renginius (suvažiavimuose), Baltijos esperantininkų stovyklas, pasaulinius esperantininkų kongresus ir kt. Esu Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos narys, valdybos pirmininko pavaduotojas. Dėka esperanto aplankiau ir susipažinau su tokiomis šalimis kaip Brazilija, Vokietija, Čekoslovakija, Italija, Airija, Prancūzija, Italija, Izraelis, Pietų Korėja, Japonija, Australija, Suomija, Švedija, Olandija, Kuba, Portugalija, Slovakija, Islandija, Danija, Lenkija, Kinija, Kroatija. Lietuvos esperantininkai gerai žinomi pasaulyje. Pažymint aktyvią Lietuvos esperantininkų veiklą jiems pirmiesiems ir vieninteliems iš buvusių sovietinių respublikų buvo suteikta teisė organizuoti pasaulinį esperantininkų kongresą Lietuvoje, Vilniuje.
Dalyvavau daugelyje įdomių renginių, iki 2010 metų aktyviai dalyvaudavau esperantinių renginių (tarp jų, pasaulinių kongresų) meninėse programose, kuriose dainuodavau solines dainas esperanto kalba. Kaip jau sakiau, dainavimas yra kitas mano pomėgis.

Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia?

Per Esperanto por paco kaj amikeco. Tai reiškia – Su esperanto už taiką ir draugystę.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-%E2%80%93-man-gyvenimo-dovana-kuria-gavau-nemokamai