Palmių aliejaus bus mažiau, jei išjungsime abejingumą

Kai pernai „Be palmių aliejaus“ judėjimo savanoriai prisijungė prie „Fridays for Future“ piketo ir pradėjo garsiai kalbėti apie palmių aliejaus problemą, sulaukėme ne tik palaikymo, bet ir pašaipių replikų. Mažai kas tikėjo, kad nedidelės visuomeninės organizacijos balsas gali būti išgirstas.

Tačiau judėjimas prieš besaikį palmių aliejaus naudojimą įgavo pagreitį ir rudenį būrys aplinkosaugininkų iš „Birutės Galdikas fondas“, Aplinkosaugos koalicijos, „Fridays for Future“ Seime vykusioje konferencijoje politikams ir aukštiems valdžios pareigūnams įrodinėjo, kad negalime užsidaryti savo kiaute ir užmerkti akių prieš didelio masto gamtos naikinimą, kurį skatina besotė palmių aliejaus industrija.

Reikia politinės valios

Atrodo, kad mūsų balsą sprendimų priėmėjai išgirdo – Seime įregistruotas pasiūlymas keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Pasiūlymo esmė – iš palmių aliejaus (taip pat sojų ir cukrašvendrių) gaminamų degalų nelaikyti biodegalais.

Jei tokiam siūlymui parlamentarai pritartų, degalų pardavėjams nebūtų paskatų dyzelino sudėtyje naudoti palmių aliejų. Tai būtų didelė mūsų visų pergalė, nes būtent degaluose sunaudojama ypač daug palmių aliejaus. Jei politikai išdrįstų priimti siūlymą dėl palmių aliejaus naudojimo degaluose, tai būtų postūmis kitiems žingsniams. Didintume visuomenės spaudimą pradėti riboti palmių aliejų ir kituose produktuose – nuo mišinių kūdikiams ir kitų maisto produktų iki kosmetikos.

Visuomenei ne tas pats

Bet ar išdrįs Seimo nariai palmių aliejui degaluose pasakyti „ne“?  Politikai padarys didelę klaidą, jei neįsiklausys į tai, kas svarbu jų rinkėjams. O pastaruoju metu piliečių aplinkosauginis sąmoningumas tik stiprėja. „Grigeo“ ir Alytaus padangų gaisro atvejai parodė, kad žmonės nesitaiksto su grubiais aplinkosaugos pažeidimais, o visuomenės spaudimas „šokdina“ ir verslą, ir valdžią.

Piliečiams jau rūpi, ne tik, kas vyksta Lietuvos miškuose (prisiminkime akcijas prieš Labanoro girios ir Punios šilo kirtimus), bet ir atogrąžų miškų likimas. Džiugina, kad vis daug Lietuvos žmonių supranta, kad aplinkosauga peržengia valstybių sienas – klimato kaita yra globalus reiškinys ir negalime užmerkti akių, kai masiškai naikinamos Amazonės ir Indonezijos džiunglės, kai dega Australija ir Kalifornija, kai plastiku teršiami vandenynai.

Palmių aliejaus problema yra ypač skaudi, nes kiekvienas iš mūsų prie jos prisidedame (dažnai net nežinodami). Daugelis iš mūsų vartoja maisto produktus su palmių aliejumi – sūrelius, bandeles, šokoladinius batonėlius. Dalis pilasi dyzeliną, kurio dalį sudaro palmių aliejus.

Remkimės ES šalių patirtimi

Palmių aliejaus vartojimas didina paklausą. Indonezijoje ir Malaizijoje atogrąžų miškai sparčiai kertami, orangutangams ir kitoms gyvūnų rūšims gresia išnykimas. Iškirstose ir išdegintose plynėse sodinamos alyvpalmių plantacijos, kurių plotai jau užgožia natūralius miškus. 

Lietuvoje degalų tinklai nėra įpareigoti vartotojus informuoti, kokie biopriedai yra degalų sudėtyje. Taigi, dažnas vairuotojas net nenutuokia, kad pildamas į baką „dyzelį“ įsipila ir bent keletą litrų palmių aliejaus.

Organizacijos „Transport & Enviroment” duomenimis, 53 proc. į ES importuojamo palmių aliejaus panaudojama degaluose. Tarp didžiausių palmių aliejaus naudotojų yra gerai žinomi vardai – „ENI“, „Neste“, „Total“.

Panašu, kad Europa jau suprato apie palmių aliejaus naudojimo degaluose pasekmes.  Europos Komisija patvirtino taisykles, kad nuo 2030 metų atsisakys palmių aliejaus biodegaluose. Kai kurioms valstybėms šis tikslas neatrodo ambicingas – juk esant tokiems spartiems atogrąžų miškų naikinimo mastams, per dešimt metų Indonezijoje atogrąžų miškų gali beveik nelikti. Todėl Norvegija, Prancūzija, D. Britanija, Švedija, Olandija ir dar kelios kitos Europos šalys įvedė savus ribojimus palmių aliejaus naudojimui biodegaluose.

Jei Europos šalyse sugebėjo smarkiai apriboti palmių aliejaus naudojimą, tai padaryti galime ir mes – reikia tik išjungti abejingumą ir išreikšti politinę valią.

Domantas Tracevičius
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas