Pagerbtas meniškasis Ignalinos krašto gamtos metraštininkas

Ignalinos viešojoje bibliotekoje surengtas nuoširdžiai šiltas gamtininko, fotografo, poeto Algirdo Panavo kūrybos vakaras, kurį jam asmeninio jubiliejaus proga dovanojo bendradarbiai,  bibliotekininkai, bičiuliai. Kovo 29 dieną Aukštaitijos nacionalinis parkas minėjo 45-erių metų sukaktį, kuri sutapo su parko ilgamečio vadovo, darbuotojo Algio Panavo 65-uoju gimtadieniu. Šįkart susirinkta pasidžiaugti Algio gyvenimu ir jo kūryba, kartu pasižiūrėti  gamtos filmų ir nuostabių fotografijų, paklausyti jo eilių ir dainų.
Vakarą vedusi Aukštaitijos nacionalinio parko kultūrologė Sigutė Mudinienė Algį Panavą pristatė kaip laimingą žmogų, mylintį savo darbą, gamtą  ir gyvenimo draugę žmoną Reginą, su kuria jie užaugino 3 vaikus, o dabar džiaugiasi didele gražia šeima ir anūkėmis. Kalbėta apie šiam žmogui Dievo dovanotą optimizmą, nuolatinį norą kažką naujo išmokti, patirti, pamatyti ir išbandyti. Vis nenustygstantis vietoje, vis lekiantis į miškus, laukus, vis stebintis gražuolius ežerus, gulbes ir lelijas, pamatantis ant žiedo nutūpusią bitę ir šapelį nešančią skruzdėlytę. Tikras gamtos vaikas, fiksuojantis gražiausias jos būties akimirkas.  
Pastaraisiais metais A. Panavas „susirgo“ drono liga. Jam tai suteikė sparnus ir leido kiek tik nori skraidyti virš mylimo Aukštaitijos nacionalinio parko. „Įdomu, kad paleidęs šį nedidelį paukštuką gali viską iš aukštai pamatyti…“,– sako Algis. Taip vienas po kito gimė gamtos filmai, kuriuose kvapą gniaužiantys vaizdai su ežerais ir ežerynais, salomis, vandenyje atsispindinčiais debesimis, miškais ir senaisiais kaimais. Juos žiūrėdamas net nustembi: „ar gali būti, kad tokiame rojaus kampelyje gyvename…“.
Renginio dalyviams buvo parodyta Lietuvos televizijos laidos „Pradėk nuo savęs“ ištrauka, kurioje pasakojama apie A. Panavą ir jo pomėgius. „Gimiau ir augau šitame gražiame krašte. Dievas man leido augti gamtoje,  prie ežerų, prie upių. Mano tėvelis dirbo eiguliu ir aš su juo visada būdavau miškuose. Baigiau Kauno A. Kvedaro miškų technikumą, Ignalinoje dirbau gamtos apsaugos inspektoriumi, vėliau daugiau nei 40 metų Aukštaitijos nacionaliniame parke, kuris tapo gal net pirmaisiais namais…“,– pasakojo gamtininkas.
Šiltais prisiminimais apie didįjį optimistą, novatorių ir vis vietoje nenustygstantį gamtos vaiką dalijosi jo ilgamečiai bendradarbiai Irena Čeponienė ir Bronius Šablevičius, pasakoję apie Algio domėjimąsi technikos naujovėms, eilėmis išsiliejančią gerą širdį ir atsakingą, šeimininkišką  vadovavimą parkui.
Algis Panavas gimtadienio dieną gavo vertingą dovaną – jo nuotraukomis iliustruotą eilių knygą. Vakaro dalyviai galėjo ją pavartyti ir pasidžiaugti. Gal ir ne visi žinojo apie eiles, gimstančias yptingomis akimirkomis stebint gamtą, išgyvenant meilės virpesį  ar liūdesiui suspaudus širdį. Tik artimiausiems žmonėms jas parodydavo, kažkada pripašytas laikraščiui išspausdinti keletą davė. Kūrybingi žmonės greit pastebėjo jų skambumą ir jautrų grožį. Taip gimė dainos… O jos juk sparnuotos, skambėjo ir nuskambėjo per platų pasaulį. Kūrybos vakare gražiausias dainas atliko joms muziką sukūrę Birutė Paukštienė, Aldona Čeponienė ir Olga Paukštienė. Kaip sakė B. Paukštienė, daina „Aukštaitijos širdy“ skambėjo Vilniaus Rotušėje ir apkeliavo daugelį šalių. Ir visur ja buvo žavimasi.
Renginyje dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas. Jis pasveikino Algirdą Panavą garbingo gimtadienio proga, džiaugėsi jo kūryba, dėkojo už meilę savo kraštui ir gamtai. Meras dovanojo savivaldybės išleistą nuotraukų albumą „Ignalina dangaus takais“, kuriame yra ir A. Panavo iš paukščio skrydžio darytų meniškų nuotraukų.
Algį Panavą jo eilėmis sveikino literatų klubo „Lelija“ nariai, kartu atliktą dainą dovanojo Loreta ir Jonas Aleknos. Nuo bibliotekos buvo įteikta naujausia „Neregėtos Lietuvos“ knyga su palinkėjimu ir pačiam tokią apie savo kraštą išleisti. Na o pats jubiliatas ir džiaugėsi, ir jaudinosi, ir juokavo. Sakė, kad iki šio vakaro ir pats nežinojęs, kad toks geras ir gražus. Algirdas Panavas dėkojo tėveliams už gyvenimą, žmonai Reginai ir šeimai už jų meilę,  ir ypač šiltus žodžius išsakė savo brangiam kolektyvui, bibliotekai, žmonėms, kurie sukūrė ir dovanojo tokią brangią dovaną ir nuoširdų buvimą kartu.   
 
Lina Kovalevskienė