Pagalba vaikui ir šeimai turi būti teikiama tikslingai

Birželio 28 d. vyko Norvegijos finansinių mechanizmų finansuojamo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LAS) vykdomo projekto „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“ seminaras. Jame buvo aptariamos ankstyvosios intervencijos modelio, naudojamo Norvegijoje ir Estijoje, adaptavimo Lietuvoje prielaidos.
Pokyčius lydi pasipriešinimas
Lietuvos užmojai iš esmės pakeisti pagalbos vaikui ir šeimai sistemą vieniems sukelia daug abejonių, kad tik per visas reformas nebūtų sugriauta tai, kas yra, ir vietoj to nieko geresnio nepasiūlyta, kitiems – netikėjimą, kad kažką apskritai galima pakeisti, treti, kaip teigia LSA patarėja Audronė Vareikytė, su viltimi laukia šiuo metu vykdomo projekto rezultato, kai bus sukurtas ankstyvosios intervencijos modelis. Tačiau, kaip teigia seminare dalyvavusi psichologė Aurelija Lingienė, kiekvienas pokytis sulaukia pasipriešinimo. Tad LSA vykdomas projektas, jos manymu, yra veiksminga priemonė paskatinti pokyčius. Šiuo atveju – ankstyvojoje intervencijoje. „Mes labai dažnai susiduriame su pasekme, o priežastys lieka mažiau pastebėtos. Pati dirbu su sunkumų turinčiomis šeimomis ir matau, kad savivaldybės labai dažnai orientuotos į pasekmes. Kažkas įvyko, paėmė vaiką, surado globėjus, ir atrodo, kad jau viskas padaryta. Tačiau ką daryti, kad tokių atvejų, kai vaiką tenka paimti iš šeimos, būtų kuo mažiau? – kalba A. Lingienė. – Norint sumažinti tuos atvejus, svarbu išsiaiškinti, kiek mes galime eiti į problemos gylį, kaip įvertinti šeimai jau teikiamų paslaugų poveikį. Jei matome, kad teikiamos paslaugos nėra veiksmingos, nustokime jas teikti ir imkimės pokyčių. Ir tas dokumentas, kuris turėtų atsirasti vykdant šį projektą, manau, bus stiprus palengvinimas specialistams, nes jie galės be interpretacijų įvertinti esamą situaciją.“
Įkvepia Estijos patirtis
 „Mano galva, dirbant su vaikais socialinėje srityje yra išrastos visos programos ir metodai, tad šio projekto siekiamybė – pasiimti geriausią, ką pasaulis yra sukūręs, ir tai pritaikyti Lietuvoje, – mintimis dalijasi projekto partnerio organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Didžpetrienė. – Šis projektas sudaro galimybę vaikais besirūpinančių organizacijų, savivaldybių atstovams nuvykus į Norvegiją ir Estiją pasižiūrėti, kaip ten veikia pagalbos vaikui sistemos. Tose šalyse kai kurie dalykai yra akivaizdžiai pažengę į priekį, ir prevencija tiek pačiam vaikui, tiek ir jo šeimai veikia kur kas geriau negu pas mus. Manyčiau, mums artimesnė būtų Estijos patirtis.“
Seminare apie Estijos ankstyvosios intervencijos modelį, jo įgyvendinimo patirtį kalbėjo projekto ekspertė Odeta Intė. Norvegijos ankstyvosios intervencijos modelį ir jo įgyvendinimo  patirtį apžvelgė Vilniaus miesto sporto centro vadovas Marius Jukonis ir Vaikų dienos centro GALI vadovė Greta Kasparavičiūtė.  Apie tai, ką iš Estijos ir Norvegijos patirties gali panaudoti Lietuva vaiko globos sistemos pertvarkos procese, mintimis dalijosi „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo generalinė direktorė  Kristina Stepanova.
Tikslinga įsigyti programas
K. Stepanovos pastebėjimu, Lietuva labiausiai gali pasimokyti iš Estijos, nes jie neišradinėja dviračio. „Yra puikiai veikiančių programų, kurias ir Lietuva turėtų nusipirkti, – svarsto „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo generalinė direktorė. – Ypač tai būtų naudinga teikiant pagalbą vaikams, turintiems elgesio problemų. Dabar tokie vaikai siunčiami į socializacijos centrus, kurie yra orientuoti į ugdymą. Tam išleidžiami nemaži biudžeto pinigai, bet pasiekiamas labai menkas rezultatas. Šiems vaikams reikalingos elgesio korekcijos programos, psichoterapinė pagalba. Estija nusipirko programą, skirtą vaikams ir jaunuoliams su labai sudėtingomis elgesio problemomis. Ir ta programa labai puikiai veikia. Tokias programas reikėtų nusipirkti ir Lietuvai.“
Pasak K. Stepanovos, Lietuvos problema – paslaugos  teikiamos nevertinant  jų poveikio vaikams ir šeimoms rezultatų. „Statistikoje mes parodome, kad vaikui suteikta psichologo konsultacija, bet nevertinama, ar ta, ar visai kita paslauga vaikui reikalinga. Tiesiog sumokama už konsultaciją, kuri nepadaro jokio poveikio. Lietuva turėtų daugiau investuoti į teikiamų paslaugų ir pagalbos vertinimą ir išsiaiškinti, ar tai, ką mes turime, reikia keisti, ką galime palikti, – pabrėžia K. Stepanova. – Estai investuoja į prevenciją, ypač į ankstyvąją. Ir dar vienas svarbus dalykas: estai visada bando išsiaiškinti, ar pagalba tikrai reikalinga vaikui, ar jo tėvams. Neretai vaikai reflektuoja suaugusiųjų problemas. Kai jas išsprendžia suaugusieji, pasikeičia ir vaiko elgesys. Estai sako, kad paslaugos yra per brangios, kad jos būtų teikiamos ten, kur nereikalingos.“
„Labai gerai, kad šis projektas sudaro galimybes ir savivaldybių specialistams savo akimis pamatyti, kaip ankstyvoji intervencija ir kitos vaikų ir šeimos problemos sprendžiamos Norvegijoje ir Estijoje. Kai žmonės pamato, jie parsiveža gerą idėją ir patys tampa jos skleidėjais. Tada pokytis vyksta greičiau, sklandžiau, susiduria su mažesniu pasipriešinimu“, – įgyvendinamo projekto  „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“ svarbą pabrėžia R. Didžpetrienė. 
Birželio pabaigoje vykusiame seminare buvo tartasi, kaip Norvegijos ir Estijos gerąją patirtį adaptuoti rengiant ankstyvosios intervencijos modelį Lietuvoje, diskutuota dėl šio modelio gairių.
 
Genovaitė Paulikaitė