Onutė Šerėnienė: visi pasaulio titulai tolygūs „0“ – be dvasinės šviesos ir žmoniškumo

Nėra dalykų, kurie man nebūtų įdomūs, ypač tie, kurie sunkiai suvokiami, tarsi įdomus žaidimas.
Apie esperanto kalbą skaičiau dar vaikystėje. Buvo gera žinoti, kad atsirado žmogus, kuris norėjo, kad pasaulis ne kariautų, bet draugautų, galėtų susikalbėti viena kalba.

1992 m. buvau pakviesta į esperantininkų klubą, bet tada buvo kiti svarbūs dalykai. Rudenį 2015 m. Į poezijos vakarą buvo pakviesti esperantininkų klubo dalyviai. Lina Jablonskienė perskaitė vieną iš mano eilėraščių, išverstą į esperanto kalbą. Buvo smalsu, todėl pakviesta į klubą mielai sutikau ateiti. Mokiausi savarankiškai, nes klube jokių kursų nebuvo. 2017 m. jau buvau 53BET dalyvė. Šį bei tą jau mokėjau, buvau mintinai išmokus penkis į esperanto kalbą išverstus savo eilėraščius. Kalba pasirodė lengvai suprantama, bet kalbėti buvo sunku. 55BET įvyko Panevėžyje. Buvo įspūdingas renginys, kuris išliks kaip geras jausmas apie viso pasaulio žmones, kokie mes vienodi ir gražūs, kada bendraujame širdimi ir kalbame bendra kalba, tituluoti ir paprasti žmonės sėdime už vieno stalo, tarsi viena šeima nešanti viso žemės rutulio šviesą.
Daug gerų prisiminimų išliko iš 55BET. Įspūdingas atidarymas, puikūs kursai, populiarios lekcijos, apie klimato kaitą, koncertai, ekskursijos, tobulas atsisveikinimo vakaras su įvairių tautų žmonėmis. Visas pasaulis pasidarė savas, draugiškas, žmogiškas. Būtų gera, kad kiekviena tauta mokėtų esperanto kalbą, nes galėtume bendrauti su pasauliu be vertėjų ir visas pasaulis pasidarytų geresnis, šviesesnis.

Gyvybės okeanas

Braido mintys per žydinčią žemę,
Mintys braido žvaigždynais dangaus.
Kam mane tu paleidai į kelią,
Nepaaiškinęs esmę giliau.

Kaip drugelis spalvingas vaikystėj,
Kaip karalius jaunystėj žalioj.
Kaip pavargėlis nešantis kryžių,
Susimąstęs senatvėj žiloj.

Kur esmė? Kur gyvybės viršūnė?
Kur prasmė jos yra pabaigoj?
Gal mane čia kažkas ir išdūrė.
Bet žinau, kad aš kelio pradžioj.

Ir ne šiaip šita žemė man žydi,
Ir žvaigždynai sukausto grožiu.
Lyg visus aš pasaulius pažįstu,
Kai sieloj Tavo vardą turiu.

O Visata!- gyvybės okeane!
Jos promaterija guvi.
Ir mikrokosmose gyventi gali,
Kas buvo makrokosmose gyvi.

Visatoj viskas keičiasi ir juda,
O jos kūrimo formulė linksma.
Iš naujo viskas sukūrimu spindi,
Ir spinduliuoja jau materija gyva.

Braido mintys per žydinčią žemę,
Mintys braido žvaigždynais dangaus.
Atėjai tu į žydinčią žemę,
Patirties pasisemti gyvai.

Sąžinė

Sąžinė, liguistai jautrus,
Muzikinis instrumentas.
Būdingas tik žmogui,
Tai pagrindinis esybės vertintojas.
Todėl mažai, kas juo groja.

Medis auga į aukštį, į dangų,
Jo šaknys auga gilyn į žemę.
Žmogus nuo pat gimimo augdamas,
Eina į savo nemirtingumą.

Sąžinė, tavo tikrasis vidinis atspindys,
Ji nuogą nepridengia drabužiu.
Ji tau neduoda ramybės,
Nuolat išlysdama į paviršių.

Įsiklausyk į jos dievišką prigimtį,
Visada būsi linksmas ir geras.
Nuostabios nuotaikos žmogus,
Nešantis savo upės tekėjimą.

Esi subrendęs, pilnas išminties.
Gali padėkoti savo sąžinei.
Kad ji neapleido tavęs,
Beldėsi bandydama atgaivinti,
Tavo esybės skambėjimą.

Melas, pyktis, pavydas, bjaurastis,
Kurie gyvena po tavo drabužiais.
Bet laikas nuplėšė kaukes,
Ir visagalė atmintis tavo akyse.

Ant tavo liežuvio galo, net nosis,
Ant tavo veido, atminties darbas.
Kiekviena ląstelė primena tavo esybę,
Primindama gilią tavo praeitį.

Dabar tu esi subrendęs,
Arba senas, ne tapęs išminties dalimi.
Norintis sugrįžti į gyvenimo vandenyną.
Skubėk nusiprausti, apsivalyti,
Kol laikas su tavimi, kol jis tavo draugas.

Kairės akies gydytojas

Dievulėli tu mano, koks keistas užrašas:
Kairės akies gydytojas.

O man skauda dešine,

Vėl mėnesį lauksiu talono.

Protingiems visada visko negana:
Nes jų protas aukštesnis už dangų,
Gėlės, poezija, muzika, dainos.
Jos pareina iš džiaugsmo ir laimės.
Atsiradome čia, kad pratęstume,
Dvasinę raida.

Visos vertybės yra vidinis darbas,
Kildami dvasios pakopomis,
Mąstydami naudojamės intuicija,
Tai kelias į šviesą, į Dievą.

Visada būname kryžkėlėje,
Pasiliekame su pasauliu ir ne nuo jo.
Tavo mintys kylą į saulę,
Į žvaigždes į begalybę.

Dvasia prisipildo būties harmonija,
Su daina sieloje darai tą,
Kas perpildė tave šią akimirką.
Esi lengvas, žaismingas.
Pakylios nuotaikos žmogus,
Įsiklausęs į savo vidinį potencialą.

Atidaęs langus, nori dainuoti,
Pasauliui, kartu su visa žmonija.
Aleliuja, aleliuja, aleliuja,
Ko prašai, to ir gauni.

Įsukome laiką nuo ryto,
Iki vakaro paskende darbuose.
O kada gyvensim?
Kada mėgautis laime?

Daugybė informacijos,
Daugybe pažadų, apie gražią ateitį.
Tikrai visi meluoja…
Nes dėsnis neveikia.

Daug neaiškumų, beprasmybės,
Daug padalintų, nereikalingų darbų.
Ar tik netapome protinga banda,
Be funkcianuojančios sąmonės.

2020-03-02
Emocijos ir protas

Emocijos visada priešingos logikai,
Jos pareina iš dvasios gelmių.
Iš širdies dainos ir pasaulio grožio,
Susižavėjęs supranti, kad tik
Beprotis žino, kas yra meilė.

Protas visada reikalauja peno,
Geros knygos, dainos, muzika.
Žmonės, nuo kurių pasaulis,
Darosi geresnis, šviesesnis.

Keista, bet visi genialūs atradimai,
Atsirasdavo, kai genijų protas,
Būdavo neaiškioj padėty.
Kažkur už proto ribų.

Jų emocijos, knygos,
Iš realių pasaulių ir laiko.
Kai supranti : apie ką dainuoja lietus,
Kaip švelniai vėjas glamonėja.
Medžių kamienus, sumanei,
Šokdamas valsą, jų šakose.

Emocijos išlaisviną protą,
Ir jis atsiranda už šio pasaulio ribų.
Siela prisipildo džiaugsmo-
Taip nuklysti į savo vidinį pasaulį.

Kur pasaulis be karo
Kur nėra reikalo grumtis.
Kur gyvenimas gali tapti,
Nesibaigiančia laimės ekstazę.

Tavo esybės pumpuras skleidžiasi,
Jis pavirsta į žiedą.
Skleisdamas aromatą,
Gėrio ir meilės.

Tą akimirką atsiveria
Visos pasaulio paslaptys.
Jame visko tiek daug…
Gali rinktis ir imti,
Kol širdis sugebės,
Pozityvą priimti.

2020-02-18