Olga Strojeva: su esperanto už taiką ir draugystę

Apie bendrystę su esperanto kalba ir esperantininkais kalbamės su Olga Strojeva.

Kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?

Apie esperanto kalbą sužinojau dar būdama moksleive. Kartą mama papasakojo, kad jos bendradarbė mokosi šios kalbos ir lanko esperantininkų klubą. Tada pagalvojau, kad tai yra labai įdomu, bet taip ir neišdrįsau ieškoti tų mįslingų „ESPERANTININKŲ“.

Esperanto kalbos mokytis pradėjau daug vėliau, jau po studijų universitete, 1998 metais. Tuo metų Lietuvoje vešėjo nuostabus esperanto kalbos mokytojas Trevor Steel. Lietuvos esperanto sąjunga surengė nemokamus kalbos kursus, apie kuriuos sužinojau iš spaudos. Kursų metu pramokau kalbos pagrindų. Susipažinau su Vilniaus esperantininkų jaunimo klubo „Juneco“ („Jaunystė“) nariais. Po kursų pradėjau lankyti šį klubą. Po kurio laiko kelerius metus net buvau renkama klubo prezidente.

Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?

Iškart po TSRS žlugimo iš Lietuvos išvažiavo nemaža dalis rusakalbio jaunimo. Susidarė tarsi bendravimo vakuumas. Klube susipažinau su daugybe įdomių žmonių, radau naujų draugų. Esperanto kalba ir veikla esperanto judėjime leido ši vakuumą užpildyti. Iš pradžių man tai buvo tik laisvalaikio praleidimas. Klubo susitikimai vyko kas savaitę, įvairus renginiai. Valčių žygiai – „Boatado“ Aukštaitijos nacionaliniame parke, kuriuose beveik kasmet dalyvauju. Kelionės į esperantininkų renginius užsienyje.

Be valčių žygio, kokie kiti Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje renginiai ir susitikimai labiausiai įsidėmėjo?

2005 metais, kaip ir dauguma Lietuvos esperantininkų, prisidėjau Vilniuje rengiant Tarptautinį esperantininkų kongresą (Universala kongreso). Jau keletą kartų iš eiles dalyvavau Baltijos esperanto dienų (BET) organizavime. Prie BET organizavimo visuomet prisideda daug žymių esperantininkų iš daugelio Europos, ir ne tik, šalių. Tai rašytojai, poetai, dėstytojai. Jie rengia daug įdomių paskaitų įvairiomis temomis, veda skirtingų lygių kalbos kursus. Taip pat būna labai turtinga ir įdomi kultūrinė programa. Nors aš nesu labai aktyvi esperantininkė, bet žaviuosi tais, kurie platina esperanto kalba, jei taip galima pasakyti, profesionaliai. Rašo knygas esperanto kalba, verčia į esperanto, dėsto pačią kalbą ar kitus dalykus esperanto kalba, kuria dainas.

Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia?

Kai baigiasi koks nors esperantininku renginys, dažniausiai visi sustoja ratu, susiima už rankų ir tris kartus pakartoja šūkį: – „Per esperanto por mondpaco kaj amikeco, gxis la revido, gxis la revido, gxis la revido“
Tai reiškia: Su esperanto už taiką ir draugystę, iki susitikimo, iki susitikimo, iki susitikimo.
Renginys baigėsi, bet pasimatysime sekančiame, kurio lauksime su nekantrumu.