Olga Ramenskaja: esperanto kalba – tai ir pomėgis, ir pažinimo pagrindas

Esperanto kalba susidomėjau 1988 metais dar būdama mokinė. Mokykloje dirbo rusų kalbos mokytoja Rūta Rychovskaja. Ji vadovavo ir esperanto kalbos būreliui. Šį būrelį lankiau, kol mokytoja dirbo mokykloje. Tai truko vienerius metus. Mokydamasi dvyliktoje klasėje, kaip ir kiti būrelio dalyviai, palaikiau su mokytoja ryšius, tad dalyvaudavome įvairiuose esperantininkų renginiuose Kaune, kartu vykome į kelionę į Krymą.

Man esperanto kalba naudinga tuo, kad padėjo suvokti romanų kalbų ypatumus, parodė giminingų kalbų sąsajas, palengvino lotynų kalbos mokymąsi. Šiek tiek pramokau italų kalbą, bent jau galiu suprasti. Ir, žinoma, suteikė galimybę bendrauti su žmonėmis iš įvairių šalių. Esperanto kalba daug lengviau ir paprasčiau bendrauti su visu pasauliu. Esperanto kalba – tai ir pomėgis, ir pažinimo pagrindas.

Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje paskutiniu metu aktyviai nedalyvauju (tikiuosi, kad atnaujinsiu veiklą artimiausiu metu), bet su malonumu prisimenu esperantišką veiklą Vilniuje. Buvau esperantininkų klubo „Juneco“ narė ir prezidentė. Mano širdyje visada „žalia“ – tai yra esperanto kalbai visada yra vietos. Kai būna liūdna, padainuoju sau esperantiškas daineles, išmoktas dar mokykloje ar dainuotas per valčių žygius (boatado) prie laužo. Prieš kelerius metus aktyviai susirašinėjau su vienu esperantininku iš Lenkijos. Buvo smagu gauti laiškus „žemės“ paprastuoju paštu. Kartkartėmis ir dabar pasimokau ar paskaitinėju Facebooke žinutes, susirašinėjimus, įlendu į esperantininkų puslapį, pavartau namuose esančias knygas. Vis ruošiuosi prisėsti ir pagilinti žinias, kad prisiminčiau tai, ką mokėjau, ir įgyčiau naujų. Prisimenu stovyklą Vengrijoje prie Balatono ežero, kur stebėjome saulės užtemimą, bendravome su esperantininkais iš įvairių šalių. Įsimintinas ir renginys BET – Baltaj Esperantaj tagoj (Baltijos esperantininkų dienos), kuris vyksta paeiliui: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Taip pat patinka ir susitikti su bendraminčiais per Zamengof tagoj (Zamengofo dienos). Esperanto – tai galimybė keliauti ir bendrauti su esperantininkais iš bet kurio pasaulio kampelio. Esperantininkų pasaulyje yra toks susitarimas ar galimybė „Pasporto servo“: gali keliaudamas apsistoti pas esperantininką toje šalyje, kurioje esi, bet įsipareigoji ir pats atvykusį esperantininką iš kitos šalies apgyvendinti savoje šalyje. Aš dar šia galimybe nesinaudojau, gal atsiras tokia galimybė artimoje ateityje.

Gražiausia frazė, kuri apjungia visus, suteikia vilties: „Per esperanto kaj mondpaco, gxis la regido, gxis la revido“ (per esperanto ir pasaulinę taiką iki pasimatymo, iki pasimatymo). Ši frazė sakoma kiekvieno renginio metu ir suteikia vilties susimatymui kitą kartą. Atsisveikindami žmonės sustoja ratu, sukryžiuoja rankas ir susikabinę skanduoja šią frazę. Apima užburiantis jausmas…

Mane žavi esperanto kalbos skambesys, dainingumas, panašumas į italų kalbą. Reikia išgirsti ir pajausti tą skambesį…
„Tra la tuta mondo“ – Per visą pasalį.
„Ne dankinde, sed kisinde“ – Ne dėkok, bet pabučiuok.
„Tutkore dankas“ – Širdingai dėkoju.

Olga Ramenskaja
Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/brone-aukstikalniene-esperanto-veikla-pasvalyje-%E2%80%93-flugu–amikeca-birdo-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-piliponis-viltim-prakalbinkim-pasauli-ekparoligu-mondon-per-espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-barniskiene-esperanto-kalba-man-buvo-patraukli-savo-paprastumu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jonas-tamulevicius-su-esperanto-prasidejo-naujas-bendravimo-patyrimas