Nuvilnijus „Pasienio fiestai“ lazdijiečių laukia nauji darbai

Visą savaitgalį Lazdijuose ir Veisiejuose šurmuliavo „Pasienio fiesta“, sutraukusi ne tik rajon gyventojus, bet ir gausų svečių būrį iš Gruzijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Estijos. „Pasienio fiesta“ tapo ir šeimų, giminių pabuvimu. Tačiau po švenčių ateina kasdiena, šiek tiek nuspalvinta gražiais prisiminimais. Tad su Lazdijų rajono meru Artūru Margeliu kalbamės ne tik apie šventes, bet ir apie kasdieninius darbus, kuriant ir puoselėjant tarp kalvų ir kalvelių liuoksinčiais miškais, upių vingiais,152 ežerais svečią viliojantį Lazdijų kraštą.

Gerbiamas mere, tikriausiai dar ilgam rajono gyventojai prisimins per fiesta nuskambėjusias dainas, muzika, šokių ritmą ir kitas įdomybes, skelbiančias vasaros pradžią. Kuo Lazdijų rajonas vilios žmones šią vasarą?

Lazdijų kraštas labiausiai tinkamas tiems, kurie pasiilgę ramybės. Graži gamta, ežerai, kaimo turizmo sodybos, tyla ir ramybė – mūsų rajono išskirtinumas. Džiugu, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių renkasi ramų poilsį gamtoje. Be abejo, rajonas turtingas ir renginiais. Vienas pagrindinių renginių – birželio pirmąjį savaitgalį dvi dienas vykusi tradicinė tarptautinė šventė „Pasienio fiesta 2016“.

Kol vieni mėgaujasi krašto ramybe, dauguma rajono gyventojų pasineria į darbus. Tad su kokiais darbais pasitinkate vasarą?

Vienas svarbus darbų baras – pasirengimas 2014-2020 m. ES finansinės paramos panaudojimas. Dabar teikiame įvairius pasiūlymus, kaip pasiekti didesnę naudą iš Lietuvai skiriamų lėšų.

Tačiau tai nereiškia, kad laukdami paramos nesiimame kitų projektų. Dalyvaujame kitose programose kartu su partneriais iš kitų šalių. Šiuo metu rengiame paraiškas  Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programai. Pagal šią programą kartu su kaimynais lenkais planuojame įgyvendinti, berods, šešis  projektus.

Kita programa, kurioje dalyvaujame, yra Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa. Esame pasirašę sutartį su Gardino savivaldybe. Pagal šią programą rekonstruosime Lazdijų vaikų darželį, suremontuosime mokyklos vidų, sutvarkysime aplinką. Visų rajono mokyklų ir vaikų darželių pastatai jau atnaujinti. Dabar tvarkome jų vidų. Išplečiame sporto sales, modernizuojame kitas patalpas.

Minėtosios programos praėjusiame finansavimo periode modernizavome priešgaisrinę tarnybą, įsigijome naujos įrangos, nupirkome tris naujus gaisrinės automobilius, vykdėme mokymus, kuriuose dalyvavo mūsų bei Lenkijos ugniagesiai. Šiemet planuojame nupirkti dar vieną gaisrinės automobilį bei suremontuoti vienos gaisrinės pastatą.

Taip pat tikimės, kad iš šios programos Lazdijų kultūros centras įsigis naują garso ir apšvietimo aparatūrą.

Pasinaudodami šios programos finansavimu, įgyvendinsime ne vieną minkštąjį projektą. Tai įvairios šventės, kita kultūrinė veikla. Tai tik dalis rajono savivaldybės ar savivaldybės įstaigų įgyvendinamų projektų, pagerinančių rajono žmonių gyvenimas.

Kalbant apie 2014-2020 m. ES finansinį laikotarpį, neretai teigiama, kad stipriai apribotos mažų savivaldybių galimybės ir jos negali pasinaudoti parama.  Kokie Jūsų pastebėjimai?

Lazdijų rajono savivaldybė nematome jokių problemų. Mes galime dalyvauti visose programose, jeigu tik to norime. Manau, kad problema ne piniguose, bet mąstyme. Pinigų yra daug, net per daug, nes trūkstame išteklių bendrafinansavimui.

Džiaugiuosi savivaldybės komanda, nes labai daug lėšų investavome į jų mokymus. Šiandien matome gerus visų mokymų rezultatus.  Tačiau ir toliau investuosime į mokymus, nes tie, kurie nesimoko, atsilieka.

Premjeras skatina regioninius projektus. Gal jau yra kokių pamąstymų?

Tokių projektų, kad kelios savivaldybės imtumėmės kurti kažkokį objektą, kol kas lyg ir neturime, bet įgyvendiname nemažai projektų, kuriuose dalyvauja kelios savivaldybės ir partneriai iš užsienio. Tai, manau, taip pat yra regioninis bendradarbiavimas. Esame įgyvendinę ne vieną projektą, kuriame dalyvavo Lazdijų ir Alytaus rajonų, Druskininkų ir Kalvarijos savivaldybės.

Kaip į rajoną sekasi pritraukti stambesnius investuotojus?

Taip jau susiklostė, kad Lazdijų rajone nėra stambių pramonės įmonių. Manau, tai gerai. Turime švarų ir neužterštą kraštą, kas sudaro galimybes plėtoti kaimo turizmą. Turime apie 70 kaimo turizmo sodybų. Dalis rajono yra tinkama žemės ūkiui. Lazdijų rajono ūkininkai orientuojasi į mėsinę galvijininkystę. Kartu su vokiečiais esame įkūrę viešąją įstaigą ir vykdome projektą  „Aubrac 5000“. Tai mėsinių aubrakų veislės galvijų auginimu besirūpinanti įstaiga. Organizuojami mokymai, skatinantys imtis šio verslo. Labai svarbu žmogui suteikti žinių, kaip parengti paraišką ir gauti ES lėšų šiems didelę perspektyvą turintiems gyvuliams įsigyti. Mokymai akivaizdžiai pasiteisino, nes per praėjusius metus mėsinių galvijų skaičius ūgtelėjo tūkstančiu. O tai susiję su naujų darbo vietų kūrimu, ko nesuteikia augalininkystė. Net labai dideliuose ūkiuose, kuriuos galime pavadinti latifundijomis, darbo vietų beveik nėra, nes viską apdirba technika. Gyvulininkystė labai imli darbo rankoms.

Gyvulininkystė perspektyvesnė ir dar dėl vienos priežasties. Tai sritis arčiau stalo. kas atveria dar daugiau galimybių darbo vietoms kurti. Žinoma, tai ilgalaikiai procesai, reikalingas laikas įsibėgėjimui. Reikia dar kelerių metų, kol pradėsime normalią realizaciją. Tačiau mes link to einame kryptingai.

Rajone yra Mockavos terminalas, kurį buvo išsinuomojusi „Achema“ grupė. Vyksta jo plėtra ir šiemet atsinaujinęs terminalas turėtų atsidaryti. Atsirado ir siauroji, ir paprastoji geležinkelio vėžė. Anksčiau ji ėjo tik iki Šeštokų, dabar pratęsta iki Kauno.

Pradėta paukščių inkubatoriaus statyba. Per metus jame būtų išperinama per 4 mln. viščiukų. Kitais metais inkubatorius jau turėtų pradėti veikti. Tačiau viščiukams veisti, reikia veislinių vištų kiaušinių. Rajone nėra tiek žmonių, norinčių tuo užsiimtų. Prieš kurį laiką į savivaldybę buvo atvykę olandai, kurių jau trečia karta verčiasi šiuo verslu. Jie yra pasirengę investuoti Lazdijų rajone. Jei taip atsitiks, rajone atsiras veislinių paukščių auginimo kompleksas nuo kiaušinių iki viščiukų.

Esate pasistatę puikų hipodromą, kuriam dar reikia investicijų. Kokios jo perspektyvos?

Hipodromo projektą teikėme per verslo paramos agentūrą. Gavome 5 mln. litų paramos. Daug ką jau esame sutvarkę. Šį tą dar reikia modernizuoti.  Dabar ieškome koncesininko. Kelerius metus skelbiame koncesininko konkursus, bet iki šiol neatsirado. Pastaruoju metu jau turime aktyviai susidomėjusių šia galimybe.

Genovaitė Paulikaitė
Nuotraukose – "Pasienio fiesta 2016" eisena Lazdijų parke