Nanonaičiai – tavo naujų galimybių energija

Galbūt kažkas perskaitęs šį straipsnį pasakys, kad tai panašu į pasaką, kažkas, nesupratęs minties, galbūt net neištemps iki paskutinio sakinio. Tačiau, jei tai perskaitytų  Z. Froidas – tas pasąmonės karalius – jis, suplojęs rankomis, be abejo, pasakytų, kad tai tiesiausias kelias į žmogaus paslaptingąją pasąmonės energetiką, kartais įgaunančią dar didesnę nei stebuklo galią. Jam pritartų ir pats A. Einšteinas, K. Jungas, N. Tesla ir šimtai kitų ieškojusių ir atradusių tai, kas iki jų buvo nežinoma, nesuprasta ar nepriimtina.
Likimas daugeliui yra įkvėpęs drąsią ieškotojo dvasią, daug kas visais įmanomais būdais stiprina save, žadina savo vidines galias, aktyviai konvertuoja visas galimybes į energetines vertybes, priima jas į savo gyvenimo glėbį, tarsi gimdo save iš naujo. Jei jūs esate vienas iš tokių, tai ieškojimo keliu kartu einame toliau.
Visa, kas randasi gyvoje gamtoje, ir pats tobuliausias jos kūrinys – žmogus, sudarytas iš atomų, molekulių, ląstelių. Tų milijardų milijardus ląstelių tvarką prižiūri, žadina jų gyvybinę galią dar daugiau milijardų Nanonaičių. Jie, kaip kokie žavūs karalaičiai, nuo ryto iki ryto, nuo pat žmogaus gimimo iki pat gilios senatvės nenuilstamai skrieja, nardo, sukasi tarp tų milijardų ląstelių, budina, įkvepia jas gyvenimui, džiaugsmui, meilei.
Kol Nanonaičių karalystėje darna ir tvarka, tol žmogus jaučiasi sveikas, energingas ir laimingas. Tačiau, deja, kai kada nutinka ir netikėti dalykai. Tie šaunūs smarkuoliai, tie vikrūs sveikatos ir žmogaus laimės saugotojai, jos puoselėtojai kartais taip įsismagina, kad trumpam užmiršta savo priedermę, ima žaisti, išdykauti, o beišdykaudami, kaip ir visi mažyliai – o juk Nanonaičiai yra patys mažiausi iš visų mažylių – sujaukia visą nusistovėjusią tvarką, kuri kartais tampa panaši net į tikrą betvarkę. Žmogus tuomet jaučia nerimą, skausmą, o jeigu ilgiau niekas tų įsižaidėlių nesustabdo, nenuramina, tai žmogus gali ir susirgti, kartais net gana sunkiai.
Tačiau vos tik išgirdę žmogaus prašymą sutvarkyti tai, ką patys sujaukė, milijardų milijardai Nanonaičių meta visus savo išdykavimus ir su visa milijardine, vėl susidrausminusia, armija puola daryti tvarką, gražinti kiekvieną vietelę, ištaisyti, švarinti kiekvieną per išdykavimus ar per aplaidumą paliktą dėmelę.
Net tuomet, kai sujaukta betvarke niekas ilgai nesirūpino, ji tapo visai apleista, rodos, sunkiai besutvarkoma, paskatinti žmogaus didelio prašymo ar gerėdamiesi jo gražiais darbais Nanonaičiai į pagalbą pasikviečia savo ištikimus draugus iš dangaus, iš žvaigždžių, iš saulės. Tie šviesūs dangiški Nanonaičiai milijardais žiburėlių apšviečia kiekvieną apleistą kampelį, nušviečia visus teisiausius kelius, kuriais pakrauti sveikąja gyvybės energija lekia, skuba pulkų pulkai darbštuolių Nanonaičių.
Tos galingos pastangos negali nueiti veltui. Netrukus, lyg žemė, kuri po sausros, atgaivinta sulaukto lietaus, pražysta įvairiaspalvėmis gėlėmis, taip ir viskas, ten, kur darbavosi šaunuoliai Nanonaičiai, vėl tampa naujai gražu, tvarkinga, sveika. Žmogus, tarsi naujai atgimęs, vėl džiaugiasi sveikata, energija, gali drąsiai kurti savo ateitį…

EPILOGAS

Jei žmogus žino, kad už sveikatą turi būti dėkingas ne tik gydytojams, vaistams, bet ir sau pačiam, tai jis nuolat rūpinasi savimi, valdo savo mintis, nukreipia jas į vidinės energetikos klodus, ieško visų įmanomų pasveikimo galių.
Ir nanotechnologijos neturi likti tik technologų nuosavybe. Kas jiems tik nanodalelės, mums tai – Nanonaičiai. Mes visi esame daugiau nei gyvenimo technologai, mes – Gyvenimo kūrėjai, jo saugotojai, brangintojai ir puošėjai.
Ne veltui sakoma, kad tas, kas nebando, visas pergales atiduoda kitiems. Bandykime, siekime pergalės visais įmanomais ir net paslaptingiausiais būdais. Ypač jei pergalės kaina – nauja gyvenimo energija, pats gyvenimas.
Sėkmės!

Jeronimas Laucius,
rašytojas pozityvistas, energetinių seminarų vedėjas, leidyklos „Trys žvaigždutės“ (www.tryszvaigzdutes.lt) vadovas