Mūsų jaunimas nei mažiau patriotiškas, nei mažiau pilietiškas

Kiekviena valstybės šventė – tai, tarsi, meilės savo kraštui patikrinimas. Po jos paprastai pasipila kaltinimai, koks nepatriotiškas mūsų jaunimas. Išvada daroma vadovaujantis vos ne vieninteliu faktu – jaunimas neaktyviai dalyvavo šventiniuose minėjimuose. Išties, jaunimui metami kaltinimai labai panašūs į bandymą naujus batus ant seno kurpalio siūti. Norime mes tai pripažinti ar ne, bet šiandieninis jaunimas visiškai kitoks, negu tas, kuris kartu su tėvais ėjo į Sąjūdžio renginius, stovėjo prie Seimo ar televizijos bokšto sausio įvykiuose. Pirmiausia jis yra kitoks, nes gimė ir užaugo visiškai kitokioje aplinkoje. Šalies okupacija jam – tik istorija. Tegul ir nesena, nes ją mena tėvai ir seneliai, bet istorija. Jam tik istorija ir siena, skyrusi du pasaulius: tą, kuriame gyvenome, ir tą, į kurį kiekvienas svajojome išsiveržti. Istorija ir tai, kad už trispalvės iškėlimą galėjai būti įkalintas ar ilgam uždarytas vienoje iš psichiatrinių ligoninių. Jam istorija draugų būrelyje slapta klausomos ir dainuojamos uždraustos dainos, kalbos…
Įtakos turi ir tai, kad šiandieninis jaunimas gimsta ir auga pertekliuje, kai didžiausiu ekonomikos varikliu pasaulyje pripažintas vartotojiškumas. Miestuose nusitęsusios eilės prie mėsos, majonezo, žirnelių, mandarinų ir kitokių gėrybių, nuo kurių šiandien lūžta prekybos tinklų lentynos – jaunimui sunkiai suvokiamas dalykas. O ką besakyti apie tuos laikus, kai tėvas ar motina prie stalo susėdusiems vaikams duonos riekę lyg Komuniją išdalindavo?.. Kad ir kaip besiskųstume, kad šiandien Lietuva skurdo kraštas – tas skurdas net nepanašus į tą, kurį išgyventi teko praėjusiame šimtmetyje. Šiandieniam jaunimui, skirtingai nuo ankstesnių kartų svarbiausia yra ne gauti, bet atsirinkti iš didžiulės pasiūlos.
Pagaliau turime pripažinti ir tai, kad šiandieninis jaunimas ateina aukštų technologijų laikais, kai naudotis kompiuteriu išmokstama anksčiau negu ištariamas pirmasis žodis, kai žaislas yra išmanusis telefonas, įmantrūs kompiuteriniai žaidimai, kuriuos vyresniosios kartos žmonėms ne taip lengva perprasti.
Visa tai formuoja naują žmogų. Psichologai vis garsiau kalba apie Z kartą, kurios gyvenimo variklis – tempas. Šiai kartai įdomu tai, kas vyksta čia ir dabar. Klausymas prisiminimų jiems atrodo nereikalingas laiko švaistymas. Jie nepripažįsta autoritetų. Jie drąsiai reiškia savo nuomonę, aktyviai diskutuoja, nepaisydami rangų ir mokslinių cenzų. Jie turi savo nuomonę ir ją drąsiai išsako, nepaisant patinka ji ar ne vyresniosios kartos žmonėms. Ir tai ne akiplėšiškumas ar nemandagumas. Tai tiesiog kitos kartos, suformuotos ryškiai pasikeitusios aplinkos, bruožai.
Ne vieną dešimtmetį atidaviau mokyklai ir jaunosios kartos ugdymui. Kiekviena karta būdavo savita ir nepakartojama, su savu vertybių supratimu. Tačiau nė viena jų nebuvo tokia, koks yra šiandieninis jaunimas. Kaltinti jį patriotiškumo ir pilietiškumo stoka nėra jokio pagrindo. Prisiminkime jaunimo ilgiausios vėliavos ar trispalvių apyrankių, kuriomis padabinti Gedimino stulpai iki šiol puošia Seimą, akcijas. Ką, jei ne patriotiškumą rodo savanorių antplūdis į Lietuvos kariuomenę. Bandymai jaunimo patriotiškumą matuoti savais matais primena sovietmečiu suformuotą vienos tiesos nuostatą. Kai pradėjau dirbti Švietimo ir mokslo ministerijoje, daug sykių teko bendrauti su jaunimu, pageidaujančio prisidėti mokinių pilietiškumo ugdyme per neformalaus švietimo užsiėmimus. Praėjusių metų spalio mėnesį startavo neformalaus švietimo krepšelis, atvėręs galimybę ir jaunimo organizacijoms įsijungti į šią veiklą. Nemažai jaunimo organizacijų sulaukia pripažinimo, nes jie siūlo tai, kas labiausiai domina vaikus ir paauglius.
Su Vasario 16-ąja. Mylėkime savo kraštą ir leiskime jį mylėti kitiems taip, kaip jie tą meilę supranta. Patikėkime, kad mūsų jaunimas nėra nei mažiau patriotiškas, nei mažiau pilietiškas.
Genoveita Krasauskienė
Švietimo ir mokslo viceministrė