Meldinių nendrinukių populiacija Lietuvoje rekordinė

Gamtininkai šiemet užfiksavo rekordinę retų paukščių – meldinių nendrinukių – populiaciją. Apskaitų metu aptikta 316 giedančių patinų ir tai yra didžiausias paukščių skaičius nuo tada kai buvo pradėti sistemingi šios rūšies tyrimai. Lyginant su praėjusiais metais, nacionalinė meldinės nendrinukės populiacija padidėjo beveik 84 proc.
„Mus labai džiugina ypatingai geri šių metų rezultatai. Tai įrodymas – kad gamtininkų ir ūkininkų bendros pastangos saugoti šį ypatingą paukštį ir jo namus atsiperka. Norisi dar kartą kuo nuoširdžiausiai padėkoti nuostabiems ūkininkams, kurie priėmė drąsų sprendimą globoti paukščius! Šiemet kaip niekad akivaizdu, kad  situacija geriausia tose teritorijose, kur didesni plotai deklaruojami specialioms meldinės nendrinukės buveinių ar šlapynių tvarkymo priemonėms. Tokiose teritorijose šienavimas vėlinamas tam, kad būtų išsaugoti paukščių jaunikliai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad saugodami meldinę nendrinukę, mes saugome jos namus. O juose gyvena ir daug kitų augalų, paukščių rūšių. Meldinė nendrinukė yra indikatorius, parodantis, kad žemapelkė ar užliejama pieva gerai prižiūrima, joje gausu gyvybės.“ – galutinius apskaitų rezultatus komentuoja meldinių nendrinukių apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Meldinių nendrinukių populiacijos dinamika Lietuvoje 1995-2020 m. Iki 2004 m. duomenys yra apytiksliai, nes apskaitos buvo vykdytos ne visose teritorijose ar naudojant skirtingą metodiką.

Jam pritaria kolegė Rita Grinienė, kasmet lankanti ūkininkus, kurių laukuose peri ši globaliai nykstanti rūšis: „Ūkininkai yra labai geranoriški. Kasmet tuo įsitikinu. Jei tik gali, net ir be finansinės valstybės paramos jie sutinka bent šiek tiek vėlinti šienavimą, kad apsaugotų paukščius. Antroji apskaita tai patvirtino – didelė dalis plotų, kurie nebuvo deklaruoti specialioms išmokoms, bet kuriuose paukštis šiemet apsistojo, buvo palikti nenušienauti. Noriu padrąsinti ūkininkus rinktis gamtai palankų ūkininkavimą ir apsvarstyti galimybę deklaruoti savo laukus agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonėms. ”
 
Gausėjimas rodo gerėjančią buveinių būklę
 
Gamtininkai džiaugėsi ir tuo, kad šiemet paukščiai rinkosi naujas teritorijas. Tai rodo, kad buveinių būklė gerėja.
Apskaitoms vadovaujantis dr. Žydrūnas Preikša teigia: „Tiek pirmos, tiek antros apskaitų metu po 2-3 patinus radome plotuose, kuriuose pastaraisiais metais šie paukščiai negyveno. Taip pat apgyvendintos buvo ir naujai atkurtos teritorijos Kliošių kraštovaizdžio draustinyje. Tai rodo, kad geros būklės buveinių daugėja. Tai labai geras ženklas, nes esant blogai situacijai vienoje teritorijoje, paukščiai gali pasirinkti kitą. Šiemet tai akivaizdu buvo Šyšos polderyje, kur dėl užsitęsusio kanalų valymo pievos buvo sausos ir paukščiai didžiąją dalį teritorijos apleido. Tuo tarpu aplinkinėse teritorijose (Sausgalvių ir Alkos polderiuose) paukščių buvo daugiau.”

Atkurtos buveinės tapo prieglobsčiu paukščiams iš kitų šalių
 
Gamtininkas Ž. Morkvėnas taip pat neatmeta galimybės, jog geros būklės lietuviškos buveinės tapo prieglobsčiu Lenkijos ar kitų kaimyninių šalių nendrinukėms: „Europos žemyne situacija su meldinėmis nendrinukėmis, deja, nėra tokia džiuginanti kaip Lietuvoje. Šiemet buvo ypatingai sausas pavasaris ir sparnuočių buveines naikino gaisrai. Ugnis pasiglemžė apie 6000 ha Bebros (Biebžos) pelkės – svarbiausios meldinės nendrinukės perimvietės Lenkijoje. Baltarusijoje gaisrai suniokojo apie 3000 ha sparnuočio buveinių. Ukrainoje tikslus gaisro suniokotas plotas nežinomas, bet ornitologai pranešė, kad ir ten nukentėjo nemaži buveinių plotai. Gali būti, jog dalis meldinių nendrinukių atskiro į Nemuno deltą, Žuvintą apleidę gaisrų suniokotas buveines. Tai paaiškės vykdant ilgesnius tyrimus, stebint rūšies skaitlingumą ateinančiais metais. Jei ši hipotezė pasitvirtins, tai irgi bus labai gera ir vilties suteikianti žinia – vadinasi paukščiai gali perskristi gana tolimus atstumus ieškodami sau tinkamų buveinių.“
 
Gamtininko teiginius pagrindžia ir faktas, jog Nemuno deltoje apskaitų metu šiemet buvo rastas prieš porą metų Biebžoje žieduodas meldinės nendrinukės patinėlis.
 
Gausėjimą taip pat lėmė sėkmingas perkėlimas

Žuvinto biosferos rezervate šiemet rasti 33 giedantys patinai. Tai yra istoriškai gausiausia šių retų paukščių populiacija. Ryškesnis populiacijos gausėjimas prasidėjo po sėkmingai atlikto meldinių nendrinukių perkėlimo (translokacijos) iš Baltarusijos į Lietuvą.

Beveik dešimtmetį Žuvinto populiacija balansavo ant išnykimo ribos – buvo skaičiuojami 1-8 giedantys patinai. Pastangos saugoti meldines nendrinukes atkuriant buveines ryškaus poveikio Žuvinto populiacijai neturėjo – ji buvo tiek sunykusi, kad natūraliai nesugebėjo staigiai atsikurti. Buvo iškilusi grėsmė, kad ištikus didesnei sausrai ar kitai nelaimei, ši populiacija gali visiškai išnykti, kaip tai nutiko panašioms populiacijoms Vengrijoje ir Vokietijoje. Po ilgų diskusijų su mokslininkais, detalaus planavimo 2018-2019 m. gamtininkai atliko meldinių nendrinukių perkėlimą (translokaciją). Į nykstančią Žuvinto populiaciją iš didžiausios pasaulyje šių paukščių buveinės Baltarusijoje per du metus gamtininkai atvežė 100 šių paukščių jauniklių. Net 99 iš jų gamtininkams pavyko sėkmingai užauginti ir paleisti į laisvę. Jau po pirmųjų perkėlimo metų gamtininkai džiaugėsi šio metodo sėkme. 2019 m. pavasarį stebėti 11 po žiemojimo Afrikoje į Žuvintą grįžę perkelti paukščiai (22 %). Šis rodiklis viršijo net natūralų pirmamečių jauniklių grįžtamumą (20 %). Šiemet jau rasti 6 pernai į Žuvintą perkelti ir po žiemojimo čia grįžę paukščiai – 3 patelės ir 3 patinėliai. Dar trys 2018 metais iš Baltarusijos atvežti ir pas mus užauginti paukščiai Žuvinto pievose aptikti jau antrus metus iš eilės.
 
Aplinkos ministerija finansavimo apskaitoms neskyrė
 
Meldinių nendrinukių – Europos ir nacionaliniu mastu saugomos rūšies – apskaitą yra privaloma atlikti kasmet tiek dėl paukščių populiacijos būklės stebėjimo, tiek dėl specialių meldinės nendrinukės išmokų administravimo. Nepaisant to, šiemet Aplinkos ministerija tam pinigų neskyrė.
 
„Mes apgailestaujame dėl tokios Aplinkos ministerijos pozicijos. Ji mums nesuprantama visų pirma dėl to, kad šios rūšies išsaugojimas ir jos dinamikos sekimas yra Aplinkos ministerijos atsakomybė. Kitas labai svarbus dalykas yra įsipareigojimas ūkininkams. Pagal kasmet atliekamą meldinių nendrinukių monitoringą nustatomi šienavimo terminai ūkininkams, deklaruojantiems savo plotus specialioms išmokoms. Neatlikus šių apskaitų kiltų painiava, kaip tinkamai pasielgti su meldinių nendrinukių priemonei savo plotus deklaravusiais ūkininkais, kaip užtikrinti šių priemonių tęstinumą, o taip pat atsirastų rizika, kad visi rūšiai svarbūs plotai būtų anksti nušienauti kartu su žolėje augančiais meldinių nendrinukių jaunikliais. Nepaisant to, ko gero, pirmą kartą istorijoje šiemet ministerijos vadovybė atsisakė skirti pinigų nacionaliniam meldinių nendrinukių monitoringui. Taigi, įpareigojimas (funkcija) tokį monitoringą atlikti saugomų teritorijų specialistams liko, bet finansavimo tam skirta nebuvo.  Vien tik entuziastingų specialistų dėka vis tik pavyko apskaitas ir įsipareigojimus ūkininkams įgyvendinti. Dėl to esame nepaprastai dėkingi apskaitas atlikusiems specialistams.” – sakė Ž. Morkvėnas.
 
Apskaitoms trūkstamą lėšų dalį skyrė meldinės nendrinukės apsaugos projekto metu Drevernoje įrengtas biomasės perdirbimo cechas.
 
„Nors biomasės perdirbimo cecho tikslas visai kitoks  – jis surenka vėlai nušienautą ir pašarams netinkamą biomasę iš retojo paukščio buveinių ir taip sprendžia žolės pašalinimo iš laukų problemą, tačiau negalėjome likti abejingais susidariusiai situacijai. Cechas dar tik pradeda įsitvirtinti rinkoje, atranda savo klientus, tačiau įsipareigojimai ūkininkams ir jauniklių išsaugojimas yra labai svarbus dalykas, todėl skyrėme trūkstamą finansavimą iš perdirbtos biomasės pardavimų uždirbtų pajamų.“ – sakė Ž. Morkvėnas.
 
Vadovaujantis apskaitų metodika, meldinių nendrinukių populiacijos dydis nustatomas pagal giedančius patinus, ją vykdant 2 kartus – birželio pradžioje ir liepos pradžioje. Po antrosios apskaitos tikslinami apskaitų rezultatai ir populiacijos dydis nustatomas pagal didžiausią rastų patinėlių skaičių. Šiemet pirmosios apskaitos metu buvo rasti 246 giedantys patinai, o antrosios – 316.

Rita Grinienė
Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė