Ligita Kondrotaitė: prieš premjerą man pasidaro gaila, jog kažką turėsi atiduoti

Metų pradžia Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo iš tiesų dosni. Savo darbus pristatė ne vienas teatrinės padangės profesionalas. Antrąjį savo kūrinį miesto bendruomenės teismui atidavė ir režisierius Augustas Gornatkevičius, delegavęs antikos mitu paremtą spektaklį „Hotel universalis“.
 
Mituose  – šių dienų aktualijos
Ilgametė teatro ir kino aktorė Ligita Kondrotaitė spektaklyje vaidinanti pirmapradės dievybės, žemės Gajos vaidmenį kiek ironiškai šypteli, jog šis veikėjas – vienas pagrindinių.
Nors viso spektaklio metu L. Kondrotaitė daugiau tyli nei kalba ir yra antrąjame plane, ji įsitikinusi: Gaja neša ypatingą misiją – padėti pradėti jauniems žmonėms kurti.
Aktorė mano, jog artistui gavus vaidmenį nereikia bandyti jo it paklodės tempti ant savęs – tiesiog organiškai jį priimti ir suprasti savo vietą.
„Galima manyti, jog vaidmuo yra visai nereikšmingas, bet mielai sutikau dalyvauti šiame spektaklyje, ačiū, kad režisierius mane pakvietė. Reikia suvokti kiekvienos dienos džiaugsmą.“
Pasak aktorės, spektaklio kūrybinis procesas buvo ilgas ir, kaip pati prisipažįsta, nelengvas – sunkiai paaiškinamas žodžiais, reikšmingumu ar nereikšmingumu.
L. Kondrotaitė atvirauja, jog kūrybinio proceso metu komanda tapo tarsi atskira, uždara bendruomenė, suvienyta paslapties ir ne visuomet tiksliai nupasakojamų elementų.
„Kartais, kai eina paskutinės dienos prieš premjerą, man pasidaro gaila, jog kažką turėsi atiduoti, kas lyg ir buvo tavo, o tampa nebe tavo. Nors iš kitos pusės – mes ir dirbame tam, kad atiduoti“, – sako ji.
Visa jauna ir perspektyvi jungtinė aktorių ir spektaklio autorių komanda ieškojo tinkamo kelio į žiūrovų širdis, o vienas pagrindinių išsikeltų uždavinių buvo sugebėti jį atrasti pas jaunus, kartais kiek maištaujančius, vis ieškančius savosios vietos po saule jaunus žmones.
„Mitas, kuriuo remiasi spektaklio dramaturgija, yra apie tai, kaip jaunas žmogus gauna viską – tik ar jis moka tuo pasinaudoti?“, – pabrėžia aktorė.
Pati ji prisipažįsta, jog dirbdama su jaunais režisieriais bei aktoriais gavo vertingos profesinės naudos. Pirmiausia dėl to, jog teko kur kas labiau pasigilinti į antikinius mitus, kuriuos ne taip dažnai pasitaiko paimti į rankas.
 
Būti procese
L. Kondrotaitė juokiasi, jog save galėtų įvardinti ne tik teatro, kino ir televizijos aktore, bet ir žiūrovų mėgstamo spektaklio režisiere, poezijos vakarų kūrėja, renginių ir koncertų vedėja, knygų skaitytoja, keliautoja, fotografe ir netgi skaniausių blynų kepėja.
Tačiau net ir įvairios nominacijos už sukurtus įsimintinus vaidmenis, teigiamos recenzijos ar apdovanojimai nestabdo jos nuo galimybių prisijungti kurti su pradedančiais ar vos kelis metus teatro scenas šturmuojančiais jaunaisiais kūrėjais.
Praėjusiais metais L. Kondrotaitė kūrė vaidmenį režisieriaus Martyno Tiškaus spektaklyje „Gyvenimas gali gerėti“, nuolat dirba su įvairiais jaunimo projektais.
„Man patinka – juk ateina naujoji karta, kurių ir bus teatras. Tiesą sakant, jis jau yra jų – aš esu iš nueinančios kartos aktorių“, – mano ji.
Aktorės įsitikinimu, jauno kūrėjo mąstymas skiriasi nuo jau sukaupusio patirtį ir įspūdį paliekantį žinių bagažą. Būtent tą kitoniškumą, neįprastus sprendimus reikia pastebėti, jokiu būdu nepraleisti pro akis ir sugebėti šį tą iš viso kūrybinio proceso pasiimti: naujų impulsų, nestandartinį supratimą, gebėjimą nestovėti vietoje.
„Tai, ką turiu aš, jau niekas neatims – bet aš irgi daug ko nežinau, pasaulis keičiasi. Negali su praėjusio gyvenimo vėliava gyventi visą laiką. Noriu būti tiesiog laike, nes man yra įdomu gyventi šiandien ir aš norėčiau dar kol kas pagyventi teatre“, – sako L. Kondrotaitė.
 
Spektaklį „Hotel Universalis“ galite pamatyti:
kovo 22 d. 18:00 val. Juozo Miltinio dramos teatre.

Rasa Karvelytė