Lenkai Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne

Istorinės, kultūrinės, ekonominės, politinės ir religinės aplinkybės bei priežastys lėmė tai, kad Lietuvoje nuo seno gyveno ir dabar tebegyvena įvairių tautybių žmonės. Lietuvos ir Lenkijos santykiai nuo seno buvo įtempti, dažnai priešiški. 1569–1795 m. jos sudarė bendrą Abiejų Tautų Respubliką, šiuo laikotarpiu jų santykiai buvo gan šilti. 1795-1915 m. didumą Lenkijos ir Lietuvos žemių valdė Rusijos imperija. Abi šalys 1918 m. atkūrė savo valstybingumą, vėliau jo neteko. Glaudus, kaimyninis bendradarbiavimas prasidėjo tik valstybėms antrą kartą atkūrus nepriklausomybę, ir 1991 m. Lenkijai pripažinus Lietuvą. Per tą laiką lietuviams ne kartą teko vaduotis iš lenkiškumo. Ypač priešiškai lietuviai buvo nusiteikę prieš lenkus prieškario laikotarpiu, kai lenkai užgrobė Vilniaus kraštą. Dabar Lietuvoje gyvena virš 162000 lenkų, jie yra gausiausia po lietuvių Lietuvoje gyvenanti tautinė bendruomenė, išlaikanti savo savitumą, identitetą.

Sociologai ir literatai, tyrusieji lietuvių požiūrį į kitataučius, nustatė, kad lenkai yra vertinami prasčiausiai iš kitų tautų, kad teigiami bruožai jiems priskiriami labai retai. Susidaro įspūdis, kad lietuviai labai smarkiai nemėgsta lenkų ir yra prieš juos nusistatę. Vieno tyrimo metu buvo pabandyta nustatyti, ar toks pat įspūdis susidaro skaitant įvairią šiuolaikinę lietuvišką publicistiką. Kaip žinia, tiriant stereotipus, norint sužinoti vyraujančią nuomonę, naudojamasi charakteristikų sąrašo metodologija, remiamasi sociologiniais metodais, apklausomis. Tačiau tokie metodai dažniausiai verčia respondentus mąstyti stereotipiškai: daliai žmonių trūksta tiesioginio bendravimo su kitų tautų atstovais arba jų bendravimo patirtis apsiriboja keliais tos tautos atstovais. Literatūroje stereotipai mažai keičiasi, jie tiesiog pereina iš vieno kūrinio į kitą, o publicistika daug greičiau atspindi visuomeninio ir politinio gyvenimo pokyčius. Todėl tyrimui buvo pasirinkti Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau DLKT) publicistikos tekstai, kuriuos sudaro ne tik bendroji periodika, bet ir populiarioji, mokslinė periodika bei knygos (autobiografijos, memuarai, atsiminimai, kronikos, metraščiai, laiškai, apybraižos ir pan.). Buvo peržiūrėti 7664 sakiniai su žodžiu lenkas. Atrinkti 424 sakiniai: 131 sakinyje apie lenkus atsiliepiama neigiamai, o 293 sakiniuose – teigiamai. Vadinasi, publicistikos tekstuose lenkai vaizduojami daugiau teigiamai, nei neigiamai. DLKT medžiaga rodo labai spalvingą lenko paveikslą. Pažiūrėkime, kokius teigiamus lenkų bruožus pastebi lietuviai.

1. Istoriniai faktai

DLKT tekstuose randama ne tik neigiamų, bet ir teigiamų istorinių faktų apie lenkus. Buvo laikas, kai lietuviai su pagarba žiūrėjo į lenkus ir norėjo būti į juos panašūs: jiems lenkas reiškė privilegijuoto luomo atstovą, dvarininką, bajorą, laisvą pilietį (žr. 1 sakinį). Lenkai buvo tie, su kuriais norėjo susigiminiuoti visi aukšto luomo atstovai (žr. 2 sakinį):

1. Lenkas reiškė Lenkijos ir Lietuvos bajorą, laisvą pilietį. Lietuvos ir Lenkijos valstiečiams Tėvynės sąvoka dar nebuvo suprantama.

2. Buvo beveik taisyklė, kad kurio nors didiko, ar žymesnio bajoro žmona buvo lenkė arba duktė ištekėjusi už lenko. (…) Net atrodo, kad nebuvo nė vienos didikų ar stambesnių bajorų šeimos, kuri nebūtų susigiminiavusi su lenkais.

Lenkų kalba daugelio buvo laikoma išsilavinusių žmonių kalba. Lenkai buvo siektinas pavyzdys, ir daugelis norėjo būti lenkais (žr. 3 sakinį); kai kuriems lietuviams lenkai buvo tokie artimi, kad patys jautėsi esą lenkai. DLKT tekstuose minima ir tai, kad lenkai buvo lietuvių sąjungininkai ir ne viename kare grūmėsi kartu prieš bendrą priešą (žr. 4 sakinį):

3. Apsukui, vis nesiekdamas Lietuvos, ilgus metus blaškėsi ir didysis mūsų bendrinės kalbos ugdytojas Jonas Jablonskis, kuris, kaip ir V. Kudirka, jaunystėje norėjo būti lenku, bet tautiškai sutvirtėti jam padėjo ta pati „Aušra“.

4. Jos buvo puoselėjamos, ginamos ginklu dviejuose 1830–31 m. ir 1863–64 m. antirusiškuose sukilimuose, kuriuose lietuviai ir lenkai kovėsi drauge prieš bendrą priešą.

DLKT rasti keli istoriniai faktai, kurie rodo, kad lenkai buvo labiau pažengę praeityje nei lietuviai: religinėse hierarchijose (žr. 5 sakinį), šalies valdyme (žr. 6 sakinį), sporte (žr. 7 sakinį):

5. Pasirodo, iki tol lietuviai teturėjo parapijos kunigų, bet vyskupo jokio, o jų, savų, jau turėjo ir lenkai, ir vokiečiai, ir slovakai bei ukrainiečiai.

6. Bet lenkai nuėjo toliau nuo 1501 m. akto: įvestas bendras seimas ir uždrausti atskiri Lenkijos ir Lietuvos seimai, nustatyta bendra užsienio politika, įvesta teisė įsigyti žemes abiejose valstybėse…

7. Priminsiu, kad pirmąkart lenkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1924 m.

2. Lenkų santykiai su lietuviais

DLKT tekstuose randama sakinių, kuriuose lietuviai apie lenkus atsiliepiama labai teigiamai. Juose lenkai yra laikomi draugais, bičiuliais (žr. 8 sakinį), pasakoma, kad lenkai lietuviams yra daug artimesni nei kitų tautų atstovai (žr. 9 sakinį), tokie artimi, kad kartais laikomi net broliais (žr. 10 sakinį):

8…rinkdamas medžiagą būsimajai šešiatomei „Lietuvių kalbos istorijai“, esu išvaikščiojęs pietryčių Lietuvos kaimus. Susibičiuliavau su vietiniais lenkais. Tai labai mieli žmonės ir jeigu nebūtų kiršinimų, jokių tautinių problemų ten neturėtume.

9. Ne veltui sakoma, kad lenkai mums artimesni už latvius…

10..Lenkai buvo ne okupantai, o sąjungininkai ir „broliai". Kaip Maironis rašė: „Kalbą bruko lenkai broliai…“. Ją tuo metu priėmėm ne kaip priešų kalbą…

DLKT tekstuose minima ir tai, kad lenkai nėra priešiški Lietuvai, gerai sutaria su lietuviais (žr. 11 sakinį), rodo pagarbą, vartodami lietuvių kalbą (žr. 12 sakinį), bei rodo pagarbos ženklus, išgraviruodami Lietuvos himno žodžius ant belgiško krištolo (žr. 13 sakinį). DLKT tekstuose randama ir faktų, kad lenkai netgi myli Lietuvą ir lietuvius (žr. 14 sakinį):

11.Suprantu, lietuviai dar labai nepasitiki Lenkija, vis dar baiminasi jos. Tačiau esu įsitikinęs, jog nebėra dabar rimtai mąstančio lenko, kuris svajotų atsiimti Vilnių ir manytų, kad Lenkija privalo susigrąžinti 1939 m. sienas.

12. Įsiminė 1973 m. baltų-slavų simpoziumo dalyvių važiavimas autobusu Lenkijoje iš Balstogės į Varšuvą, kai mūsų delegacijos vadovas Kostas Korsakas (ne kalbininkas, bet literatūrologas) negalėjo atsistebėti pamatęs anglą Holttumą su lenku Smoczyńskiu diskutuojančius lietuviškai.

13.- Tai ne stiklas, o belgiškas krištolas, ant kurio lenkai išgraviravo Lietuvos himno žodžius.

14. Bet laurai (apie juos buvo rašyta „Kauno dienos“ birželio 4 dienos numeryje), atitekę Eimunto Nekrošiaus „Otelui“, liudija keletą dalykų: lenkai neišsižada meilės lietuviams; spektaklis patvirtina savo šiuolaikišką teatro kalbą…

Tai rodo ir lenkų susidomėjimas Lietuva bei lenkų intencijos geriau pažinti savo kaimynus. Apie gerus lietuvių ir lenkų santykius liudija ir tai, kad lenkai tampa lietuvių partneriais, jie investuoja į Lietuvą bei Lietuvos įmones. Tai, kad lenkai vertina lietuvius rodo ir šis sakinys :

15. Vaikščiodami gatvėmis visi, dabar jau aštuoni lietuviai, laikėmės kartu. Jautėme, kaip žmonės mus stebi ir seka. Bet visur sutikdavo šiltai ir elgdavosi ypač mandagiai. Atrodė, kad lenkai buvo pasiilgę geresnių ir artimesnių santykių su lietuviais.

3. Lenkų protas, būdas ir išvaizda

DLKT tekstai rodo, kad yra nemažai talentingų, žymių, garsių ir populiarių lenkų tautybės žmonių. Kalbama apie įvairių sričių atstovus: poetus, rašytojus, režisierius, scenografus, choreografus, kompozitorius, pianistus, smuikininkus, medievistus, muzikologus, lingvistus, istorikus, sociologus, dvasininkus. DLKT tekstuose lenkai įvardijami kaip sumanūs ir išradingi žmonės (žr. 16 sakinį), minima, kad lenkai veikia viską gerai apmąstę (žr. 17 sakinį):

16. Maloniai stebina ir tai, kaip lenkai sugeba prieiti prie bet kurių įmanomų ES paramos šaltinių…

17. Tai ne paritetas ir dėl suvokimo netapatumo: lenkai veikia gerai apmąstę, kokią prasmę ir reikšmę turi tas pavardžių rašymas…

Nemažai DLKT sakinių aprašo lenkų santykius su kitais žmonėmis. Šitie sakiniai lenkus vaizduoja kaip aukštos moralės žmones. Vienuose sakiniuose parodoma, kaip lenkai padeda kitiems (žr. 18 sakinį), kituose aprašomas jų gailestingumas kitų atžvilgiu (žr. 19 sakinį), trečiuose sakiniuose jie vaizduojami kaip labai geranoriški (žr. 20 sakinį):

18. Naktį Kauną pasiekė 4 automašinos iš Plocko ir 1 autofurgonas iš Poznanės. Lenkai atsiuntė vaistų, drabužių, maisto.

19. Naujo Rusijos ir Lenkijos konflikto priežastimi gali tapti lenkų humanitarinė pagalba Čečėnijai.

20. Visi gąsdinimai nepasitvirtino – norit tikėkit, norit ne, per dvi savaites nesutikau nė vieno „piktybinio“ lenko.

DLKT tekstuose minimas lenkų svetingumas (žr. 21 sakinį) ir lenkų dosnumas (žr. 22 sakinį):

21. Šį kartą įdomus buvo maitinimas. Su senu bendradarbiu lietuviu matininku buvome nukreipti pas gyvenantį pasiturinčiai vietinį lenką – stalių. Pastarajam svečius maitinti tekdavo dažnai.

22. Nesupratau, ar lietuviai išlaikė savo „kainą“, ar ir nelabai turėjo ką dovanoti – teradau tik kelis daiktus, atkeliavusius iš Lietuvos. Lenkai keliskart buvo dosnesni.

DLKT sakiniuose lenkai įvardijami ir kaip labai religingi žmonės (žr. 23 sakinį), kurie vertina ir gerbia ne tik saviškius, bet ir kitų tautybių žmones, ir yra jiems tolerantiški (žr. 24 sakinį):

23. Lenkai dažnai vadinami katalikiškiausia Europos tauta.

24. Ar pasimokysime iš kitų tautų, pavyzdžiui, lenkų, gerbti ir didžiuotis kitataučių indėliu savo kultūroje?

Iš DLKT tekstų galima sužinoti ir apie lenkų fizinius sugebėjimus ir temperamentą. Lenkai apibūdinami kaip darbštūs ir ūkiški (žr. 25 sakinį), kaip drąsi ir kovojanti už save ir savo interesus tauta (žr. 26 sakinį), minimas jų aktyvumas ir veržlumas(žr. 27 sakinį):

25. 6 tūkst. Vokietijos verslininkų įkūrė įmones Lenkijoje. Pasakojami anekdotai apie mašinas vagiančius lenkus, tačiau 70 procentų verslininkų patenkinti jų darbu ir teigia, kad lenkai dirba geriau už vokiečius.

26. Manau, kad dėl Europos Sąjungos Konstitucijos mes apskritai neparodėme jokios pozicijos. Netgi išdavėme lenkus. Visi džiaugėsi, kad lenkai parodė herojišką drąsą ir nesutiko su Vokietijos ir Prancūzijos diktatoriškais norais gauti dvigubą daugumą…

27. „Aušra“ mano, kad lietuviai yra ne tokie aktyvūs ir veržlūs, be to, lenkai turi daugiau užsienio prekybos patirties…

Dėl šių priežasčių jaučiama lenkų įtaka: ir dailėje (žr. 28 sakinį), ir istorijoje (žr. 29 sakinį), ir politikoje (žr. 30 sakinį), ir kasdieniame gyvenime (žr. 31 sakinį):

28. Lenkų dailės įtaką galime pastebėti ir bendroje Perlojos bažnyčios sienų dekoro koncepcijoje.

29. Lenkų istorikų dėka kitomis akims į Jogailą ėmiau žiūrėti.

30. Būtent todėl, kad jau prie mūsų parapijos įsisteigė lenkų bendruomenė, o paskui tuos pačius registracijos įstatus panaudojom lietuvių bendruomenės steigimui, vietoje žodžio lenkų pakeisdami žodžiu lietuvių. Lenkai padėjo įregistruoti įstatus, nes jie buvo labai įtakingi ir priklausė miesto valdžiai.

31. Lenkai iš tiesų pakeitė Airija: šalies baruose lenkiškas alus pilstomas greta „Guinness“, o mėsininkai reklamuojasi pardavinėjantys lenkiškas dešreles ir kumpį lygiai taip, kaip skelbiasi prekiaujantys airiška jautiena.

.DLKT tekstuose kalbama ir apie lenkų išvaizdą: lenkai įvardijami kaip daili (žr. 32 sakinį) ir sportiška (žr. 33 sakinį) tauta:

32. …metalistai su džiaugsmu tampo ant savęs … paprastas karvių grandines. Ar mums tai nėra taip egzotiška, ar ką, bet Kaune elementarių karvės „lenciūgų“ nešiojant neteko pastebėti. Dar vienas įdomus dalykas – lenkai pasižymi gera laikysena ir apskritai tai daili, neišglebusi tauta.

33. Pirmą kartą buvo surengtos neįgaliųjų (vėžimėliuose) sportinių šokių varžybos (anksčiau jie atlikdavo tik parodomąją programą). Jas laimėjo lenkai Kamilas Kuranas ir Karolina Gurovska.

4. Lenkų požiūris į save

DLKT tekstuose randama sakinių, kuriuose parodomas gerbtinas lenkų požiūris į save. Tokie sakiniai irgi vaizduoja lenkus iš teigiamos pusės. Taigi DLKT tekstai rodo, kad lenkai gerbia saviškius, savuosius karius, brangias jiems relikvijas (žr. 34 sakinį), didžiuojasi, kad jie yra lenkai ir niekada nepraleidžia progos apie tai pasakyti (žr. 35 sakinį):

34. Aš žinau, kaip į Vilnių atvykę lenkai uoliai lanko ir pagerbia jiems brangias relikvijas.

35. O lenkai? Jie niekad nepraleidžia progos skelbtis esą lenkai, ant kiekvieno niekučio klijuoja lenkiškas etiketes.

Jie yra labai vieningi ir, kai reikia, visada susitelkę (žr. 36 sakinį), labai rūpinasi savo kultūra, daro didžiulį darbą, kad pasiektų pastebimų ir aukštų rezultatų (žr. 37 sakinį):

36.Matydami tokias susitelkusias tautas kaip prancūzai, norvegai, danai, lenkai ir kiti, ar neturėtume pirmiau rūpintis savo tautos nacionaliniais interesais?

37.Varšuvoje baigėsi tradicinė (šiemet jau 41-oji) Tarptautinė knygų mugė. Lenkai didžiuojasi, jog pagal dydį ir svarbą ji laikoma trečiąja pasaulyje – po Frankfurto bei Čikagos tarptautinių knygų mugių. Ši knygos šventė seniai tapo vienu reikšmingiausiu Lenkijos kultūrinio gyvenimo įvykiu.

Iš DLKT tekstų paaiškėja ir tai, kad lenkai rūpinasi ir savo vaikų išprusimu, skatina juos domėtis savo istorija (žr. 38 sakinį), saugo savo praeitį ir stengiasi išlaikyti senas vertybes (žr. 39 sakinį):

38. Na, o šiaip jau smalsūs, savo muziejus noriai lankantys lenkai, atrodo, labai rūpinasi, kad į juos eitų vaikai ir domėtųsi savo istorija…

39. Lenkai nusprendė atstatyti senamiestį tokį, koks buvo… Nepaisant užimamų pareigų, lenkai yra kritiški saviškiams:

Nepaisant užimamų pareigų, lenkai yra kritiški saviškiams:

40. Popiežius niekada nepabrėžęs savo tautybės, ir tai natūralu. Taip, jis buvo lenkas, tačiau tai pasireiškė nebent tuo, kad galėjo lenkus pabarti dažniau nei kitus…

5. Lenkų pranašumas

DLKT tekstuose nemažai kalbama apie tai, kad lenkai daugelyje sričių yra pralenkę lietuvius. Lenkai yra pažangesni, pranašesni ekonomiškai, nes jų pensininkai gauna didesnes pensijas, maisto kainos parduotuvėse yra žemesnės nei Lietuvoje (žr. 41 sakinį), jie uždirba daug daugiau (žr. 42 sakinį), jų pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis (žr. 43 sakinį), per kelis metus jų šalyje automobilių skaičius išaugo apie 70 proc. (žr. 44 sakinį), jie skatina investuoti į savo šalį (žr. 45 sakinį):

41.Tačiau lyginant su lietuvių pensininkais, lenkai – tikri turtuoliai. Be to, Lenkijoje mažesnės maisto kainos.

42. „Lietuviai ir latviai dabar uždirba tiek, kiek lenkai gaudavo 2004–2005 metais“, – sakė K. Skjaervo.

43. …pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Kad ir kaimynai lenkai. Dar prieš gerą dešimtį metų jų pragyvenimo lygis buvo žemesnis nei pas mus, o šiandien jie 3,5 karto geriau gyvena.

44. Per pastaruosius metus Lenkijoje automobilių skaičius padidėjo beveik 70 procentų. Dabar lenkai turi beveik aštuonis milijonus lengvųjų automobilių.

45. Čekai ar lenkai jau dešimt metų turi investicines programas, nuolat ruošia investuotojų pritraukimo paketus.

DLKT tekstuose matoma ir lenkų technologinė pažanga: lenkai pranašesni technikos ir technologijų atžvilgiu, modernių perdirbimo, biokuro įmonių statybomis, bioproduktų ir kosmetikos gamyboje. Pažengę lenkai ir kultūroje: kuria daug vaidybinių filmų, rengia parodas, leidžia daug knygų, puikiai rašo poeziją:

46. Lenkai pernai išleido 25 tūkstančių pavadinimų knygų.

47. Dabar atėjo laikas, kai turbūt niekas geriau nesugeba rašyti poezijos nei lenkai.

DLKT tekstuose minimas ir lenkų pažangumas prekyboje: jie daug importuoja, gamina dideliais kiekiais, siūlo kokybiškas prekes už atitinkamą kainą. Lenkų pranašumas pasireiškia ir tuo, kad jie yra įžvalgesni: greitai naudojasi pasitaikančia proga, sugeba geriau spręsti nedarbo problemas, pastebi talentus ir padeda jiems vystytis. DLKT tekstuose minima, kad lenkai yra pažengę ir kitose sferose: profesionalesnės laidos, pažangesnės mugės, tarptautiniai renginiai, aukšto lygio programos. Dėl šių priežasčių lenkai yra pavyzdys kitiems, jie verčia pasitempti, iš jų yra kopijuojama. Pralenkė jie ir politikoje: jie daug anksčiau nei lietuviai įgavo teisę keliauti po Europą be vizų.

Apibendrinant pasakytina, kad DLKT lenkams priskiriami ne tik neigiami, bet ir įvairūs teigiami bruožai: gailestingumas, geranoriškumas, pagalba kitiems, svetingumas, dosnumas, religingumas, DLKT pasakojama apie talentingus, žymius, garsius lenkų tautos atstovus, lenkų sportinius pasiekimus, išvaizdą ir temperamentą. Vertinami draugiški, bičiuliški, artimi santykiai su jais, pristatomas jų pažangumas ir pranašumas. Pripažįstama, kad lenkai yra vieninga, drąsi ir kovojanti už savo teises tauta, siektinas pavyzdys. Tyrimas parodė, kad dabartiniu laiku lietuviai nėra tiek priešiškai nusistatę prieš lenkus, kaip rodo sociologinės apklausos ar literatūrologiniai tyrimai, jie pastebi ir lenkų teigiamas savybes.

Dr. Veslava Čižik-Prokaševa
Lietuvių kalbos instituto
Semantikos ir ekonominės lingvistikos tyrėja

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/%E2%80%9Ekalba-zmogaus-ir-masinos-eroje%E2%80%9C-kaip-naujos-kalbos-technologiju-formos-pakeis-musu-bendravima-ir-pacia-kalba